MOKYTOJŲ STREIKO PASEKMĖS: PAMOKAS PADEDA VESTI IR MOKSLEIVIAI

Mokytojų streikas tęsiasi, streikuojantys pedagogai ir toliau nesusikalba su ministerija, o mokyklose pamokos vyksta nuotoliniu būdu, jas veda šauliai, o kartais – net ir vyresnių klasių moksleiviai. Tačiau švietimo ministras nusileisti nežada, esą profsąjungos reikalavimai kainuotų milijardus. Apie tai – LNK reportaže.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje priešpiet mokiniai sėdi tik dvejose klasėse, bet ir čia pamokas veda šauliai.

„Šiuo metu mes dirbame mišriu nuotoliniu būdu, nes tų mokytojų, kurie streikuoja, pamokos nevyksta, o tie, kurie nestreikuoja, veda pamokas nuotoliniu būdu“, – aiškino dabartinę situaciją gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.

Streikuojantys mokytojai sako, nėra lengva nemokyti vaikų.

„Visą laiką pasąmonėje ir sąmonėje kirba tokios mintys, kad darbai nepadaryti, žinios neperduotos“, – nuogąstavo mokytoja Rita Miknevičienė.

Anot direktoriaus, bus problemų dėl praleistų mokslų.

„Jeigu anksčiau moksleiviams pasakydavome, kad nebus pamokų, tai jie džiaugėsi: kaip gerai, nereikės eiti į mokyklą, galėsiu pamiegot. Dabar tokios reakcijos nėra. Dabar klausimas kitas – kada prasidės pamokos?“ – R. Dambrauskas tikina, kad nerimauja ir mokiniai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Neveikia ir valgykla. Nemokamą maitinimą turintys gauti vaikai gaus krūvą maisto po streiko. „Už tas dienas, kai jie nevalgo valgykloje, jie gaus maisto paketus, kai sugrįš“, – sakė direktorius.

Už tas dienas, kai jie nevalgo valgykloje, jie gaus maisto paketus, kai sugrįš.

Klaipėdos Vydūno gimnazijoje streikuoja dar daugiau – du trečdaliai mokytojų.

„Turėdavome po 6–7 pamokas per dieną. Dabar vyresnių klasių mokiniai turi po keturias“, – skaičiavo mokyklos direktorius Arvydas Girdzijauskas. Vesti pamokas padeda patys mokiniai. „Dirba tie mokytojai, kurie nestreikuoja, padeda ir vyresnių klasių mokiniai. Tad ugdymo procesas nėra sustojęs, jis yra kitoks“, – sakė direktorius. 

Streikuojančios profsąjungos vadovas antradienį susitiko su Prezidentu. Apranga – ne formali. Profsąjungos lyderis pas Prezidentą atvyko tiesiai iš streikuojančių mokytojų žygio pėsčiomis į Vilnių. Vėliau profsąjunga keliavo derėtis su ministerija, bet derybos lieka aklavietėje.

„Žadėto kompleksinio požiūrio iš profesinės sąjungos nesulaukėme“, – antradienį rėžė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Profsąjungą tuo pačiu kaltina ministerija. „Deja, šiandien nesulaukėme jokio atsakymo į mūsų siūlymus“, – antradienį sakė ir švietimo ministras Gintautas Jakštas.

Vyriausybė siūlo sausį algas mokytojams kelti 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė alga būtų trečdaliu didesnė už vidutinį šalies atlyginimą. Anot ministro, kito siūlymo dėl algų nebus.

„Jeigu jie nenori derėtis ir kartoja, kad nėra pinigų, tada derybos baigsis ir tęsis streiku“, – nenusileido A. Navickas.

Ministerijos siūlymai tenkina keturias kitas profsąjungas. Streikuojanti profsąjunga reikalauja algas kelti dar šiemet ir tęsti kitais metais.

„Pirminis siūlymas buvo kelti 56 proc. Dabar pateiktas siūlymas yra 46 proc.“, – sakė švietimo ministras.

„Ministerija mus tikindavo nuolat, kad pinigų yra mokyklose ir mokyklos paskutinių mėnesių laikotarpiu neišnaudoja lėšų ir jų sukaupia“, – logikos spragą įvardijo profsąjungos vadovas.

Profsąjunga reikalauja mažinti mokinių skaičių klasėse, mažinti mokytojų darbo valandų skaičių. Anot ministro, visiems profsąjungos reikalavimams reikėtų milijardų. „Kitais metais papildomai biudžete reikėtų 1 mlrd., kitais metais papildomai reikėtų 6 tūkst. mokytojų, reikėtų 2 mlrd. mokyklų statybai“, – skaičiavo G. Jakštas.

Profsąjunga neatmeta streiką tęsti ir po lapkričio atostogų.