Apie prieglaudą papasakojo „Rastinėnų Rastinukų“ įkūrėja Džuljeta Muradova.
– Kaip viskas prasidėjo? Kaip gimė ši idėja padėti gyvūnams?
– Idėjos jokios nebuvo, tiesiog atvažiavome iš Vilniaus centro į Vilniaus rajoną. Ir čia buvo katastrofa su gyvūnais. Pirmą kartą radome visiškai aklą, sušalusį gyvūną, ir tada supratau, kad negaliu jo tiesiog nufotografuoti ir palikti. Pasiėmiau namo. Kai atvažiavome gyventi už miesto, vaikai irgi sakė: „Mama, negali viena, tau reikia didelio šuns.“ Žmonių nėra, reikia šuniuko, taip vieną po kito pradėjau rinkti.
– Kiek jų dabar turite?
– Kai žmonės pradėjo žinoti, kad renku, jie pradėjo skambinti ir prašyti: gelbėkite. O paskui tiesiog atsikeli ryte ir randi tai dėžėje, tai maiše. Dabar gal sumažėjo augintinių skaičius, nes kelis atidavėme. Pavyzdžiui, jauniklių būna daug ir dažnai, bet jie greitai iškeliauja. Pastoviai namuose gyvenančių šunų yra 12, jie miega lovoje, šalia lovos. Kačių buvo apie 30, dabar gal kiek sumažėjo – virš 20.
– Kad būtų aišku, tai yra jūsų namai, kuriuos pavertėte gyvūnų prieglauda.
– Taip. Yra jau ir sugraužta kėdė, jaučiasi šunų ir kačių kvapas. Iš tiesų baisu.
– Jums padeda ir kiti žmonės: mama, kaimynė?
– Taip, mama savanorė, kaimynė padėjo valyti kačių narvus.
– Ar šituo bendru gerumu užsidegė ir kiti? Kaip jums galima padėti?
– Buvo gerumo mugė – surinkome 1450 eurų. Tai didžiausia suma per visas gerumo muges būtent gyvūnams. Savivaldybė ir seniūnija sutvarkė kelią – dabar jis daug geresnis. Žmonės skambina, klausia, ko reikia. Jei sugenda mašina ir reikia važiuoti į kliniką su kačiuku – siūlo pagalbą.
– Galima atvežti maisto, padėti finansiškai?
– Taip, ir finansiškai. Gėda sakyti, bet tai svarbiausia, nes veterinarinės klinikos suvalgo visas lėšas. Nusipirkau pusę hektaro žemės. Galvojau, jei turime 1,5 tūkstančio sekėjų – gal kas paaukos po kelis eurus, po 5, po 10 eurų, gal atsiras rėmėjų, kurie paskirs kokį tūkstantį eurų ir jau bus namelis per žiemą. Bet kol kas viskas, kas surenkama, atiduodama veterinarijai. Padėti galima per „PayPal“, per platformą „Contribee“. Veikia VšĮ „Rastinėnų Rastinukai“, yra „Facebook“ puslapis su visais rekvizitais.
– Kaip jūsų gyvenimas pasikeitė, kai visa tai prasidėjo?
– Nepasikeitė. Gal vyras mažiau būna namuose, važiavome į mišką ieškoti ramybės. Sakiau, kad man jokių draugų nereikia, nieko. O dabar turiu naują draugę – kaimynę Vandą. Ir tiek daug gerų žmonių atradau. Vilniuje yra kitaip, o čia – žmonės, gelbstintys gyvūnus, jaunimas, nežinau, iš kur jie tokie šilti.
Naujausi komentarai