Jovita pasakojo iki šiol prieš akis matanti globos namus, kuriuose augo jos draugė. Būtent ši patirtis, anot moters, paskatino ryžtis globai ir įvaikinimui.
„Buvo tas noras padėti bent vienam, kad nepajaustų to, ką jautė mano draugė vaikystėje“, – sakė penkių vaikų mama Jovita Samauskienė.
Šiandien Jovitos ir Juozo šeima augina penkis vaikus. Trys iš jų – du berniukai ir mergaitė – tėvų globos netekę vaikai, kurie saugius namus rado būtent šioje šeimoje.
„Pirmas susitikimas su vaikais vyko kartu su mūsų biologiniais vaikais. Turėjome vos porą dienų apsispręsti“, – pasakojo penkių vaikų tėvas Juozas Samauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Šeimos vaikai naujus narius priėmė be didesnių iššūkių. Vakaris ir Martynas sakė, kad sprendimas globoti tapo svarbia jų gyvenimo dalimi.
„Kai nuvažiavome ten pirmą kartą, aš labai norėjau, kad jie būtų su mumis, nes net ir pirmo susitikimo metu vaikai ėjo paskui mus ir norėjo grįžti kartu“, – sakė Vakaris.
„Jeigu jų nebūtų, nežinau, ar būčiau toks pats žmogus“, – teigė Martynas.
„Jeigu turi ir gali dalintis, natūraliai atsiranda noras duoti kažkam daugiau, nei jis turi“, – sakė J. Samauskas.
Seimo narys, liberalas Vitalijus Gailius siūlo įtvirtinti pareigą gauti oficialų šeimoje gyvenančių vaikų sutikimą įvaikinimo atveju, kaip tai jau dabar daroma globos procese.
„Turime paradoksalią situaciją – globos atveju vyresnių nei šešiolikos metų vaikų sutikimas reikalingas, o įvaikinimo atveju – ne“, – aiškino V. Gailius.
Anot parlamentaro, tai padėtų išvengti situacijų, kai įvaikinimas vėliau atšaukiamas.
„Taip būtų galima išvengti skaudžių ir negrįžtamų pasekmių, kai įvaikinimo procesas nutrūksta“, – sakė jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad globos atveju vaiko sutikimas būtinas dėl galimų papildomų emocinių ir psichologinių iššūkių, mat globojamas vaikas palaiko ryšius su biologine šeima ir bet kada gali būti sugrąžintas tėvams.
„Svarbu, kad kartu gyvenantys asmenys sąmoningai suprastų galimus emocinius išgyvenimus, ypač susijusius su vaiko biologine šeima“, – teigė SADM Vaiko teisių grupės vadovė Kristina Stepanova.
Anot Žmogaus teisių komiteto pirmininko, iniciatyvai reikės rimtų diskusijų Seime, nes kol kas neaišku, kokią realią problemą išspręstų vienas parašas.
„Šiuo metu nesu įsitikinęs, kad šiuo siūlymu sprendžiama realiai egzistuojanti problema“, – sakė Seimo narys Laurynas Šedvydis.
Anot jo, praktika rodo, kad įvaikinimo procesas – sklandus.
„Pirmiausia kyla klausimas, ar šeimoje, kurioje jau vyksta diskusija dėl įvaikinimo, iš tiesų prieinama iki ginčų“, – pasakojo L. Šedvydis.
V. Gailius teigė, kad dar dirbdamas savivaldoje yra matęs skaudžių atvejų.
„Mačiau atvejų, kai įvaikinimo procesas buvo nutrauktas ar atšauktas, o vaikai, šeimoje pragyvenę jau keletą metų, gyveno nuolatiniame konflikte“, – sakė jis.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba pabrėžė, kad kol įvaikinimo procesas nebaigtas, vaikas su šeima negyvena, o atvejų, kai procesas nutraukiamas, yra nedaug – apie 6 proc.
„Tai rodo visuomenės brandumą ir atsakingą požiūrį į įvaikinimą“, – aiškino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji patarėja Eglė Vainoraitė-Rauktienė.
„Specialistai turi pareigą pasikalbėti ir su biologiniais vaikais, augančiais šeimoje, išklausyti jų nuomonę. Ši išvada kartu su kitais vertinimais yra teikiama teismui, kuris ir priima galutinį sprendimą dėl įvaikinimo“, – teigė S. Stepanova.
„Žodinis susitarimas ir bendras šeimos sprendimas dažnai yra svarbesni nei formaliai padėtas parašas“, – teigė J. Samauskienė
Konservatorė Daiva Ulbinaitė akcentavo, kad svarbu užtikrinti, jog vieno vaiko parašas netaptų absoliučiu veto.
„Vaiko nuomonė neturėtų tapti formaliu veto tėvų sprendimui įvaikinti, nes tai galėtų dar labiau apsunkinti ir taip ilgą procesą“, – sakė D. Ulbinaitė.
Šiuo metu įvaikinimo Lietuvoje laukia apie 330 vaikų, o įtėviais nori tapti maždaug 200 žmonių. Pernai įvaikinti 49 vaikai, o nuo 2018 metų įvaikinimų skaičius nuosekliai mažėja.
V. Gailiaus siūlymą jau įvertinęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas nurodė, kad iniciatyva gali riboti teisę įsivaikinimą, todėl Civilinio kodekso pataisas siūloma toliau tikslinti.
Naujausi komentarai