Pirmoji ponia bendravo su Espo miesto savivaldybės atstovais, mokyklos vadovais, mokytojais ir mokiniais, apžiūrėjo mokymuisi, popamokinei veiklai skirtas erdves, taip pat ir šioje ugdymo įstaigoje įrengtą slėptuvę.

„Lituanistinis švietimas yra ne tik gimtosios kalbos mokymas. Tai kartu ir gyvas tiltas, jungiantis vaikus su jų šaknimis, istorija ir kultūra. Kalba yra mūsų tapatybės pagrindas, ji padeda išsaugoti ryšį su Lietuva. Per kalbą ir kultūrą perduodamos vertybės, kurios ugdo vaikų savimonę, stiprina jų pasitikėjimą savimi ir kartu padeda augti pasauliui atviriems, bet savo kilmę branginantiems žmonėms. Lituanistinės mokyklos ir klasės vienija pasaulio lietuvių bendruomenes, stiprina jų tarpusavio ryšius ir padeda išlaikyti gyvą dvasinį ryšį su tėvyne“, – teigė D. Nausėdienė.

Kalba yra mūsų tapatybės pagrindas.

Lituanistinę klasę Ruusutorppa mokykloje po pamokų lanko vaikai iš Espo miesto. Gimtosios kalbos mokymasis yra savanoriškas, juo papildomas bendrasis ugdymas Suomijoje gyvenantiems kitataučiams vaikams.

Suomijoje nėra neformalių lituanistinių mokyklėlių, tačiau galimybę vaikus mokyti lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir kultūros suteikia Suomijos nacionalinė švietimo sistema. Šiuo metu lituanistinės klasės veikia dviejose Suomijos ugdymo įstaigose: Ruusutorppa mokykloje, kurioje mokosi vienuolika mokinių, ir Aurinkolahti mokykloje Helsinkyje, kur mokosi aštuoniolika mokinių.

Pirmoji ponia D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja.