Anot jos, ministras Šarūnas Birutis tarnybinę nuobaudą A. Valotkai skyrė atsižvelgęs į šiai situacijai tirti sudarytos komisijos pateiktas išvadas.
Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir jos rūšies parinkimo, pasak ministerijos, buvo atsižvelgta į įstatyme įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklai ir etikai keliamus reikalavimus bei visuomenėje kilusią neigiamą reakciją dėl A. Valotkos išsakytų teiginių.
Komisijos vertinimu, tokiais veiksmais buvo sumenkinta Valstybinės kalbos inspekcijos, kaip valstybinės įstaigos, reputacija, pakirstas pasitikėjimas šia įstaiga.
Kultūros ministerijos specialiąją komisiją sudarė ministro politinio pasitikėjimo ir karjeros valstybės tarnautojai, jai pirmininkavo ministerijos kanclerė Regina Jaskelevičienė.
Kaip skelbė BNS, liepos 11 dieną transliuotoje „Alfa TV“ laidoje apie rusų kalbos gausėjimą Lietuvoje A. Valotka pareiškė, kad visas švietimas Lietuvoje turi vykti valstybine kalba, atsisakant tiek rusiškų, tiek lenkiškų mokyklų.
Dėl šių pasisakymų į kultūros ministrą kreipėsi ir Lenkijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Grzegorzas Poznanskis (Gžegožas Poznanskis).
A. Valotka vėliau viešai paskelbė apgailestaujantis dėl šių savo žodžių ir pakvietė tautines bendrijas diskusijai.
Jo teigimu, mokykloms lenkų mokomąja kalba nekyla jokio pavojaus, nes galimybę mokytis šia kalba užtikrina Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis.
BNS rašė, kad A. Valotka ne kartą yra sulaukęs kritikos dėl savo pasisakymų, praėjusioje Vyriausybės kadencijoje jį iš pareigų ragino trauktis tuometinis kultūros ministras Simonas Kairys.
Dalyvaudamas vienoje konferencijoje A. Valotka yra pareiškęs, kad pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Tarnautojas taip pat yra Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palyginęs su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.
Šiemet gegužę laimėjęs konkursą, A. Valotka Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigas buvo paskirtas dar vienai kadencijai.
Naujausi komentarai