NEMOKAMŲ VADOVĖLIŲ ERA BAIGĖSI – MOKYKLA PAREIKALAVO SUSIMOKĖTI

Mokykla pinigų iš tėvų prašo ne už fizinius, o už skaitmeninius vadovėlius, praneša LNK.

Būsimo septintoko tėtis Tomas pasipiktinęs: sako, kad iš mokyklos, kurioje mokosi jo sūnus, sulaukė keisto prašymo.

„Gavome iš mokyklos administracijos laišką, kuriame buvo nurodyta, jog, remiantis naujomis bendrojo ugdymo programomis, ateinantiems mokslo metams nebeužtenka vadovėliams skiriamų lėšų. Todėl prašoma tėvų prisidėti prie vadovėlių įsigijimo finansavimo“, – pasakojo mokinio tėvas.

Prašymų susimokėti už vadovėlius moksleivių tėvai neturėtų sulaukti, kadangi tokias priemones vaikams privalo finansuoti valstybė. Tomas tikina, kad mokyklos direktoriau pasiteiravus, kodėl renkami pinigai, pastarasis teigė, jog iš savivaldybės gaunamų pinigų vadovėliams neužtenka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Direktoriui uždaviau klausimą – ar jis kreipėsi į savivaldybę, ministeriją, paaiškinant, kad tų pinigų neužtenka. Tačiau, man atrodo, kad šiuo atveju buvo lengviausia paprašyti tėvų“, – apmaudo neslėpė vyras.

Vilniaus Pavilnio progimnazijos administracija tėvams nurodė, kad renka po 19 eurų nuo vieno vaiko. Už pinigus esą bus perkamos licenzijos „Edukos“ platformai. Joje vaikai gali naudotis tiek skaitmeninėmis pratybomis, tiek vadovėliais.

„Vadovėliai čia yra tik kaip viena iš dedamųjų. Šiaip esmė pati, kad tai yra elektroninė mokymosi aplinka, ji iš lėšų, kurios skirtos vadovėliams, net negali būti įsigyjama“, – komentavo Vilniaus pavilnio progimazijos direktorius Redas Kononenko.

Progimnazijos direktoriui pritaria ir savivaldybė.

„Jei kalbant apie tam tikrus konkrečius atvejus, tokius kaip minima „Eduka“, tai yra traktuojama kaip individuali mokymosi priemonė – pratybos. O už pratybas, pagal galiojančius švietimo įstatymus, atsako tėvai“, – aiškino Vilniaus savivaldybės atstovė Diana Petkūnienė.

Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiuo klausimu turi kitą nuomonę.

„Mokykla neturi teisės iš tėvų reikalauti susimokėti už vadovėlius. Nesvarbu, ar tai būtų spausdinti, ar elektroniniai. Tais atvejais, kai mokyklai pritrūksta lėšų, pirmiausiai ji turi kreiptis į savo steigėją“, – užtikrintai teigė ŠMSM ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

„Reikalavimo kaip tokio tikrai negali būti, jeigu nėra apsitarta. Bet kokiu atveju, kokias mokymosi priemones naudoti, kiekviena mokyklos bendruomenė savo viduje apsitaria individualiai“, – tikino ir savivaldybės atstovė.

Mokykla neturi teisės iš tėvų reikalauti susimokėti už vadovėlius.

Kitose Lietuvos mokyklose „Edukos“ licenzijos vaikams finansuojamos iš valstybės mokyklai skirto biudžeto, o ne iš tėvų.

„Būtent „Edukos“ licenzijas mes perkame iš lėšų, kurios skirtos vadovėlių įsigijimui – skaitmeniniam turiniui“, – patvirtino Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Vilniaus Pavilnio progimnazijos direktorius sako, kad nors ugdymo įstaiga iš savivaldybės gavo daugiau lėšų vadovėliams įsigyti, jų nepakanka. Esą nepadeda ir tie pinigai, kurie skirti skaitmeninėms mokymosi reikmėms.

„Tai mokykla realiai savo biudžete turi apie 8 tūkst. eurų metams. Dabar vienos licenzijos kaina yra 20 eurų, nu 19 eurų. Tai mūsų mokykloje kitais metais planuojama, kad bus 400 mokinių. Tai jei mes pirktume vien šitas licenzijas iš šitų galimų lėšų, tai praktiškai nebeliktų visiems kitiems dalykams“, – bandė paaiškinti progimnazijos direktorius.

Ministerijos teigimu, vieno mokinio fiziniams vadovėliams valstybė metams skiria beveik 22 eurus. Tai sudaro apie 7,5 mln. eurų kasmet. Tiesa, šiemet dėl atnaujintų programų vadovėliams skirta dar beveik 8 mln. eurų.