„Sprendimas Migracijos departamento dėl išsiuntimo yra įvykdytas ir užsienietis su palyda VSAT yra pakeliui į savo kilmės šalį. (...) Į Kamerūną, jungiamuoju skrydžiu per Stambulą“, – nurodė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Pasak jo, kamerūnietį lydi trys pareigūnai, jų kelionė finansuojama už Europos Sąjungos pinigais. 

„Šiemet tokių atvejų buvo apie 50 į įvairiausias šalis, Azerbaidžanas, Dramblio Kaulo Krantas, Indija, Irakas, Šri Lanka, Tadžikistanas, Kirgizija. Šiuo atveju, Kamerūnas, (išsiuntimo į šią šalį atvejis – BNS) šiemet ne pirmas toks“, – nurodė G. Mišutis.

Nevyriausybinė organizacija „Sienos grupė“ dėl šio Kamerūno piliečio sulaikymo rugsėjo 9-ąją ir deportacijos prie Migracijos departamento trečiadienį surengė protestą.

Keli į akciją susirinkę asmenys laikė plakatus su užrašais „Stop kaubojiškai deportacijai“, „Žmogaus teisės neturi sienų“, „Push dictators not refugees“ (liet. „išstumkite diktatorius, ne pabėgėlius“).

Anot „Sienos grupės“, išsiųstas kamerūnietis beveik ketverius metus gyveno Lietuvoje, kur su Eritrėjos piliete sukūrė šeimą ir jiems gimė sūnus. Užsienietei Lietuvoje suteiktas prieglobstis kaip pabėgėlei, mažamečiui taip pat suteiktas pabėgėlio statusas.

„Spendimas išskirti šeimą pažeidžia vaiko interesus ir neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“, – pranešime teigė nevyriausybininkai.

Migracijos departamentas: asmuo beveik ketverius metus Lietuvoje buvo neteisėtai

Kaip BNS nurodė Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas, sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir šio piliečio išsiuntimo institucija priėmė 2021 metais. Tai reiškia, kad visą šį laikotarpį kamerūnietis Lietuvoje buvo neteisėtai.

„Jis pats neišvyksta ir viskas. Jam yra atsisakyta suteikti prieglobstį. Toliau visa tai užtruko dėl teisminių bylinėjimųsi, bet iš principo jis nevykdo sprendimo išvykti iš Lietuvos“, – sakė R. Pukinskas.

„Sienos grupės“ duomenimis, naujausiu sprendimu pirmosios instancijos Regionų administracinis teismas šių metų rugpjūčio 28-ąją antrąkart panaikino Migracijos departamento sprendimą atsisakyti persvarstyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš šalies.

Šią jai nepalankią teismo nutartį institucija galėjo skųsti iki rugsėjo 11-osios, tačiau, anot nevyriausybinės organizacijos, „vietoje to pasirinko deportuoti užsienietį“.

Jis atsisakė komentuoti „Sienos grupės“ pateikiamą informaciją apie kamerūniečio šeimines aplinkybes, pabrėžęs, kad „užsienietis turi visą informaciją, kurią jis privalo turėti esant dabartinei jo padėčiai“.

Nei R. Pukinskas, nei nevyriausybinės organizacijos teisininkė Emilija Švobaitė BNS nenurodė, kodėl išsiųstam Kamerūno piliečiui buvo atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje, motyvuodami prieglobsčio bylų konfidencialumu.

Teisininkė: tikėtina, kad grįžti pas šeimą užsienietis galės po metų–kelerių

Pasak E. Švobaitės, užsieniečiui yra pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą tris mėnesius nuo jo išsiuntimo dienos.

„Bet žinome, kad kreipiantis dėl šeimų susijungimo užsieniečiai taip pat susiduria su didelėmis problemomis Migracijos departamente“, – BNS komentavo teisininkė.

Pasak jos, pirmiausia užsienietis turės prašyti persvarstyti minėtą trijų mėnesių laikotarpį, kad jis nebūtų taikomas. Migracijos departamentui atsisakius tai daryti, tokį sprendimą galima skųsti dviejose administracinių teismų instancijose.

Praėjus draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpiui, asmuo taip pat galėtų prašyti leidimo laikinai gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu, tačiau tam reikėtų vykti į valstybę, kuri yra išoriniu šių paslaugų teikėju. E. Švobaitės žiniomis, Kamerūne tokio prašymo pateikti nėra galimybės.

„Ta procedūra idealiausiu atveju galėtų užtrukti pusmetį, bet tai būtų mažai tikėtina, greičiau tikėsimės, kad metai–keleri“, – nurodė „Sienos grupės“ teisininkė.

Jos teigimu, kamerūniečiui turėjo būti leista pasinaudoti šeimų susijungimo procedūra, nes jo vaiko mama yra pabėgėlė, kuriai suteiktas prieglobstis, leidimas gyventi Lietuvoje ir būti Europos Sąjungoje.

„Vadinasi, pagal teismų praktiką ir teisinį reguliavimą turėjo būti sudaromos sąlygos šeimų susijungimui. Byloje taip pat yra Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kuri patvirtina, kad toks sprendimas pažeidžia geriausius vaiko interesus ir visus mūsų kaip Lietuvos įsipareigojimus vaikų teisių apsaugos srityje“, – teigė E. Švobaitė.

„Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo (šalyje – BNS) buvo neteisėtai, nepaneigia galimybės asmeniui pasinaudoti šeimų susijungimo procedūra ir turi būti užtikrintas privataus gyvenimo gerbimas“, – pabrėžė teisininkė.

Ji pridūrė, kad užsienietis asmuo, Lietuvoje liekantis su vaiku, yra pažeidžiamas finansine, socialine ir kitomis prasmėmis.

„Yra sudėtinga vienam asmeniui pasirūpinti mažamečiu vaiku. Kai toks ryšys tarp vaiko ir tėvo, šeimos išskyrimas yra neatitaisoma žala. Tikrai tikiuosi, kad pavyks inicijuoti teisinius procesus ir dėl žalos atlyginimo po šitų institucijų veiksmų“, – sakė E. Švobaitė.

Kaltina piktnaudžiavimu

Teisininkė kaltina Migracijos departamentą piktnaudžiaujant teise užsieniečiams drausti būti šalyje.

„Tiek tokio pobūdžio bylose, tiek bylose dėl prieglobsčio suteikimo pastebime tendenciją, kad nors teismas panaikina galutine neskundžiama nutartimi Migracijos departamento sprendimus, institucija priima iš naujo labai panašius, labai mažai modifikuotus sprendimus, kurie iš esmės turi tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjams“, – kalbėjo „Sienos grupės“ teisininkė.

„Kitaip tariant, piktnaudžiauja, ir teisiškai nebūtų tikslu sakyti, kad nevykdo teismų sprendimų, nes kai sprendimas yra panaikintas, ne teismas, o institucija turi priimti sprendimą iš naujo, tačiau matome, kad į teismo argumentus yra neatsižvelgiama ir užsieniečiai vėl ir vėl turi praeiti tas pačias teismines procedūras tam, kad jų skundai, prašymai būtų patenkinti“, – sakė ji.

Tuo metu R. Pukinskas pabrėžė, kad uždraudžiant užsieniečiams būti Lietuvoje pirmenybė visuomet teikiama savarankiškam išvykimui, o išsiuntimas arba deportacija „yra kraštutinė priemonė“.

Migracijos departamento išaiškinimu, sprendimas išsiųsti užsienietį priimamas tai atvejais, kai jis atsisako savanoriškai išvykti iš Lietuvos arba piktybiškai neišvyksta per jam paskirtą terminą.

Išsiuntimas yra priverstinė procedūra, kurią departamento įpareigojimu vykdo VSAT. Tokiais atvejais užsieniečiui ribojama judėjimo laisvė, o išsiuntimo metu jis konvojuojamas pasieniečių.

Užsieniečio grąžinimas – procedūra, kai neteisėtai Lietuvoje esantis užsienietis pats išvyksta į savo kilmės arba trečiąją šalį, kuri sutinka jį priimti. Šis procesas taikomas, kai užsienietis bendradarbiauja su Migracijos departamentu, geranoriškai sutinka palikti šalį ir realiai tą prievolę įgyvendina.

Anot E. Švobaitės, „Sienos grupė“ šiuo metu remia užsieniečius bent šešiose panašiose į kamerūniečio bylose, kurias nevyriausybininkai vadina šeimos išsaugojimo bylomis.