Lietuvoje siūloma įteisinti kelių mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus, į kuriuos tikimasi surinkti pakankamai savanorių.

Skatinant kuo aktyvesnį jų dalyvavimą tokiuose mokymuose numatomos įvairios priemonės. Tačiau jeigu savanorių nebus pakankamai, valstybė atsitiktinės atrankos būdu privers tam tikrą skaičių jaunų Lietuvos piliečių dalyvauti privalomosios karo tarnybos mokymuose.

Tokį įstatymo projektą Vyriausybei pirmadienį pristatė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Diskusijos ministrų kabinete dėl šių pataisų dar bus tęsiamos.

„Baziniai kariniai mokymai turėtų trukti 3 mėnesius. Seimui bus siūloma ir alternatyva – 9 mėn. trukmės mokymai“, - žurnalistams sakė KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė. Anot jos, Seimas kasmet turės apsispręsti, kokios trukmės bus privalomosios karo tarnybos mokymai.

Asmenys bus skatinami savanoriškai dalyvauti mokymuose. Tarp numatomų skatinimo priemonių – kompensacijos darbdaviams, išleidžiantiems savo darbuotojus į mokymus ir išsaugantiems jų darbo vietą, papildomi balai dalyvavusiems mokymuose, kai jie stoja į aukštąsias mokyklas bei kitos.

Pasak J.Nagienės, kasmet Seimas nustatys tam tikrą skaičių asmenų, kurių bus laukiama baziniuose kariniuose mokymuose. Paklausta, kas bus daroma, jeigu nesusirinks pakankamai savanorių tokiuose mokymuose, KAM pareigūnė atsakė: „Tuomet atitinkamas skaičius asmenų bus šaukiamas privalomai. Jie bus atrenkami atsitiktinės atrankos būdu, panaudojant atitinkamą kompiuterinę programą“.

Tokioje „loterijoje“ dalyvaus asmenys nuo 19 iki 26 metų. Savanoriai mokymuose bus laukiami nuo 18 iki 38 metų.

KAM tikisi, kad atsiras pakankamai savanorių.

Asmuo, išėjęs į bazinius karinius mokymus, gaus pilną išlaikymą, kaip kariuomenės eilinis, taip pat nedidelę, buitinėms reikmėms skirtą išmoką. Kol kas jos suma nėra žinoma, tačiau J.Nagienė paminėjo, kad yra svarstomas 130 litų dydis.

Pasak KAM Teisės departamento direktorės, pataisos Karo prievolės įstatyme parengtos įgyvendinant Konstitucinio teismo sprendimą, kad Konstituciją atitinka sprendimas panaikinti šauktinius į Lietuvos kariuomenę, tačiau valstybė įpareigota rasti būdus, kad tam tikras piliečių kiekis būtų pasirengęs ginti tėvynę.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad karo prievolė Lietuvoje niekuomet nebuvo panaikinta. „Tiesiog prieš kelerius metus nuspręsta nevykdyti privalomąją karinę tarnybą. Tačiau vietoje to nebuvo pasiūlyta jokių kitų būdų, kaip galima būtų pasirengti ginti šalį“, - aiškino ji.

„Konstitucinis teismas nustatė, kad valstybėje turi būti pakankamas skaičius bent minimaliai gynybai parengtų piliečių“, - pridūrė ministrė.

Pasak R.Juknevičienės, Seimas kasmet nustatys skaičių, kiek žmonių turi būti apmokyta. Šis skaičius priklausys „nuo finansavimo, nuo poreikio, nuo to, kokios bus įvairios aplinkybės“.
 
„Tikimės, kad savanorius sudomins mūsų siūloma skatinimo sistema“, - teigė krašto apsaugos ministrė.

KAM tikisi, kad įstatymo pataisos Seime bus priimtos ir įsigalios dar šiemet.

Tačiau valdančiosios koalicijos partneriai liberalai gana atsargiai įvertino siūlomas pataisas dėl bazinių karinių mokymų.

„Šiandien galiojanti tvarka, kai yra atsisakyta privalomos karinės tarnybos, kai šaukiami tik profesionalai, yra pasiteisinusi. Tuo tarpu siūlomos skatinimo dalyvauti kariniuose mokymuose priemonės sudaro prielaidas abejoti, kaip vystysis Lietuvos karinės pajėgos. Seime kasmet vyks aršios politinės batalijos, kokį skaičių tokių mokymų dalyvių reikia nustatyti. Vienais metais gali būti įrašytas nulis, bet kitais metais, pasikeitus politinei situacijai, staiga atsiras eilutė, kad reikia kažkiek į tuos mokymus pašaukti. Tai visiškai nerodys perspektyvos, kurlink juda mūsų kariuomenė“, - sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.