Nuo starto į laisvę – trys greitkeliai | Diena.lt

NUO STARTO Į LAISVĘ – TRYS GREITKELIAI

Lietuviai, latviai ir estai, kartu stovėję Baltijos kelyje prie starto į laisvę linijos, per 30 metų nuėjo panašų, bet ne tapatų atstumą gerovės valstybės ir modernios demokratinės visuomenės link.

"Visų trijų Baltijos šalių pažanga tiek Europos, tiek ir viso pasaulio kontekste įspūdinga", – džiaugiasi "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tiesa, vidutinis statistinis estas ne tik šiek tiek geriau gyvena nei kaimynas latvis ir lietuvis, bet šia gerove džiaugiasi beveik maždaug trejais metais ilgiau.

Turtingesni nei vidurkis

Pasaulio banko duomenimis, BVP vienam gyventojui 1995 m. (nuo tų metų skelbiami Baltijos šalių duomenys) Lietuvoje tesiekė 40 proc. pasaulio vidurkio skaičiuojant nominalia verte, Latvijoje – 43, Estijoje – 50 proc. Dabar šis rodiklis Lietuvoje siekia 169, Latvijoje – 160, Estijoje – net 203 proc., vadinasi, estai dvigubai turtingesni už vidutinį statistinį pasaulio gyventoją.

Ž.Mauricas lygina: mes su latviais visą šį laikotarpį lenktyniaujame vis pasikeisdami vietomis, o nuo 2010-ųjų pirmauja Lietuva. Tačiau skirtumas nuo estų vis augo mūsų nenaudai, tad gera žinia, kad pastaruosius penkerius metus jis bent jau nedidėja.

Įspūdinga Baltijos šalių pažanga ir lyginant su ES šalimis. Eurostato duomenimis, skaičiuojant vienam gyventojui nominalia verte, Lietuva siekia 52 proc. statistinio europiečio gerovės vidurkio, o perskaičiavus pagal kainų lygį šalyje mūsų ir estų situacija vienoda – siekiame 81 proc. ES vidurkio.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad estai 50 proc. (skaičiuojant nominalia verte) ES vidurkio peržengė jau prieš keletą metų, kartu šalies migracijos pusiausvyra pasikeitė į teigiamą pusę. Tad, Ž.Maurico prognozėmis, gal jau kitąmet pasieksime proveržį ir atlyginimų srityje, o tada ir lietuviai gal dukart pasvarstys, ar tikrai verta emigruoti.

Nutolome nuo buvusios Sovietų Sąjungos respublikų, susilyginome su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, sugebėjome pasivyti ES vidurkį – nebesame skurdus regionas, artėjame vidutiniokų link.

Juolab Pasaulio konkurencingumo indeksas prognozuoja Lietuvai šviesią ekonominę ateitį. Lietuva dabar 40-a tarp 140 šalių. Šiek tiek atsiliekame nuo Estijos ( ji 32-a), kiek lenkiame Latviją (42-a) ir visas buvusios Sovietų Sąjungos valstybes, kai kurias Vidurio ir Rytų Europos šalis – Vengriją, Rumuniją, Kroatiją, Slovakiją.

"Nutolome nuo buvusios Sovietų Sąjungos respublikų, susilyginome su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, sugebėjome pasivyti ES vidurkį – nebesame skurdus regionas, artėjame vidutiniokų link", – Ž.Mauricas pabrėžia, kad tai tikrai įspūdingi pasiekimai, tik gal jau esame išlepinti stabilaus ir saugaus gyvenimo, nesuvokiame, kad šalims gali ir nepasisekti. Pavyzdžiui, žymiai pralenkėme Argentiną, kuri prieš 100 metų išsivystymo lygiu prilygo JAV ir Australijai, Pietų Afrikos Respubliką, Braziliją, Rusiją, Turkiją, kuri daug metų buvo turtingesnė už Lietuvą. Tai, pasak ekonomisto, rodo, kad Lietuvos pasirinktas priartėjimo prie Vakarų kelias buvo teisingas.

K. Vanago / Fotobanko nuotr.

Estų sėkmės formulė

Vis dėlto amžinas klausimas, kodėl mums vis tenka vytis estus, o ne atvirkščiai.

Visos Baltijos valstybės turėjo panašias starto pozicijas, bet pasirinko skirtingą taktiką. Ž.Mauricas primena, kad Lietuva iki 2014 m. Rusijos krizės norėjo būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Estai pasirinko kryptį į Vakarus ir jos laikėsi: ir iki Rusijos krizės Estijos eksportas į šią šalį buvo keliskart mažesnis nei Lietuvos. Tad ekonomikos orientacija į Vakarus turėjome vytis estus. Antra, estai labai gerai užuodė technologinius pokyčius ir save pozicionavo kaip technologinių naujovių valstybę. Tad, iš karto nusistatę teisingą vektorių, estai mažiau blaškėsi. Skyrėsi ir reformų greitis: Estija ėmėsi greitai ir ryžtingai reformuoti sveikatos apsaugos ir kitus sektorius, sparčiau vyko privatizavimo procesai, tad mažesnis ir korupcijos lygis. Lietuva ir Latvija pasirinko lėtesnį kelią. Tikėtasi, kad laipsniškos reformos bus ne tokios skaudžios visuomenei, bet efektas buvo priešingas: žmonės nejuto jų rezultatų, tad ėmė nepasitikėti valstybe, didėjo valdžios ir piliečių atskirtis, visuomenė susiskaldė į laimėtojus ir pralaimėtojus.

Pokytis: tampame optimistais

Estai turėjo daugiau pagrindo optimizmui ir pasitikėjimui valdžia, nes netruko išryškėti ryžtingų ir greitų reformų pirmieji rezultatai. O tikėjimas ateitimi ir pasitikėjimas vieni kitais – pažangos katalizatorius.

"Visą nepriklausomybės laikotarpį pagal daugumą rodiklių estai – pozityviausi, mes – antri, latviai – treti. Mes vis prisimename, kokie buvome vieningi Baltijos kelyje, kaip laikėmės susikibę už rankų, o paskui atėjo privatizavimas ir nusivylimas, kad to neliko. Estams dėl to nebuvo taip skaudu, nes protestantiškoje kultūroje taip ir priimta – kiekvienas už save, pats esi savo laimės kalvis, o jei nesiseka, pats kaltas, o ne aplinka", – kodėl tokie skirtumai, prielaidą daro Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktorius dr. Vladas Gaidys.

Bet sociologas įžvelgia ir pastaruoju metu akivaizdžius pokyčius: anksčiau estų atotrūkis buvo milžiniškas, o dabar lietuviai prie jų artėja ar net susilygino. Dabar jaučiamės beveik tokie pat laimingi kaip estai: naujausioje Eurobarometro apklausoje 80 proc. lietuvių ir latvių ir tik kiek daugiau estų (84 proc.) sakė esantys patenkinti savo gyvenimu. "O, atsimenu, prieš keletą metų lietuviai buvo nelaimingiausi Europoje – gerai savo gyvenimą vertino tik 40 proc. Įvyko didžiuliai pokyčiai", – lygina V.Gaidys.

Lietuviai tradiciškai pirmauja tarp visų europiečių pozityviu požiūriu į ES. Bet naujausioje Eurobarometro apklausoje mes lyderiai ir pagal šalies ekonominės situacijos vertinimo pokytį: per pusmetį ją vertinančių teigiamai pagausėjo net 16 proc. Tiesa, tokių tik kiek daugiau nei pusė (53 proc.), o Estijoje – net 68 proc. Tačiau, palyginti su latviais, kurių tik 30 proc., šalies ekonominę būklę vertina gerai, esame tikrai pozityviai nusiteikę. Trečdalis lietuvių (estų – ketvirtadalis, latvių – 22 proc.) tikisi, kad šalies ekonominė situacija per metus dar pagerės.

Situaciją šalyje bendrąja prasme gera vadina net trys ketvirtadaliai estų, kiek mažiau nei pusė latvių, o lietuviai, kaip dažniausiai – viduryje: taip vertina 62 proc. Bet optimizmu dėl ateities kaimynus ir čia lenkiame: beveik kas antras (47 proc.) lietuvis mano, kad reikalai valstybėje krypsta gera kryptimi, o tarp latvių ir estų tokių tik kiek daugiau nei kas trečias.

Tiesa, kur kas daugiau estų (79 proc.) nei lietuvių (69 proc.) ir latvių (67 proc.) savo asmeninę finansinę situaciją vertina kaip gerą. Abeji kaimynai lenkia mus ir dėl vilčių ją per artimiausius metus pagerinti.

"Augantis optimizmas atspindi realius skaičius. Nedarbas mažas. Metai iš metų auga ekonomika. Auga ir gyventojų pajamos visais lygiais. Nors pajamų nelygybė išlieka gana didelė, dauguma jaučia, kad gyvenimas gerėja. Kai tai, ką kalba ekspertai per žiniasklaidą, sutampa su tavo ir tavo artimųjų asmeninėmis patirtimis, įvyksta logiškas optimizmo šuolis", – nuomonės pokyčius aiškina Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas doc. dr. Ainius Lašas.

Jis priduria ir dar du faktorius, kurie, tikėtina, sustiprina užfiksuotą tendenciją. Pirmas – didėjantis viešojo sektoriaus skaidrumas ir efektyvumas, kuris mažina smulkiąją korupciją ir didina gyventojų optimizmą. Antras – žinios apie Didžiosios Britanijos ir Pietų Europos šalių politinės-ekonominės situacijos neapibrėžtumą. "Kai palygini mūsų padėtį su jų, supranti, kad Lietuvoje ne taip jau blogai. Aišku, po gero pusmečio tie vertinimai gali ir keistis, nes pasaulio ekonomikos horizontuose pamažu kaupiasi ganėtinai niūrūs debesys. Jei ta tendencija išliks, mūsų optimizmo kreivė koreguosis", – prognozuoja A.Lašas.

Geri ir blogi ženklai

Ar stovėjusių Baltijos kelyje ir jau naujos kartos lūkesčius šiandien galima vadinti išsipildžiusiais?

"Sugriovus seną sistemą reikia statyti kažką naujo, kartu dirbti ir susitarti. Lengviau suprasti, ko nenori, nei ko nori. Žmonės nenorėjo būti Sovietų Sąjungos dalimi, visi turėjo bendrą priešą. Bet sunkiau buvo sutarti dėl ateities – mūsų klaida, kad blaškėmės, nemokėjome nubrėžti krypties ir nusistatyti, kokius žingsnius žengsime, kad taptume tokia šalimi, apie kokią svajojo žmonės Baltijos kelyje", – sako Ž.Mauricas.

Vis dėlto, jo įsitikinimu, Lietuva ne tik jau labai daug pasiekė, bet ir turi puikias ateities perspektyvas. Geras prognozes ekonominiam augimui rodo ir Konkurencingumo indeksas, esame euro zonoje, nors ir paskutiniai iš Baltijos šalių į ją pakviesti, turime prieigą prie antros pasaulyje pagal dydį – ES rinkos, Lietuva vis dar konkurencinga darbo kaštų prasme, esame gana gerai susitvarkę viešuosius finansus, turime ir kitų privalumų. "Grėsmės galėtų būti geopolitinio masto – ES susilpnėjimas ar pablogėjusi saugumo situacija. Jei to nenutiks, beveik negalime neaugti", – prognozuoja Ž.Mauricas.

Dėl savo ateities Lietuva turėtų susitelkti gerindama jaunosios kartos ugdymą. Čia bene didžiausias Estijos atotrūkis nuo kitų Baltijos šalių, ir jis didėja. Estų moksleiviai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rengiamame PISA tyrime tarp europiečių – trejetuke, o visame pasaulyje treti pagal gamtos mokslų, šešti pagal skaitymo gebėjimus, devinti pagal matematinį raštingumą. Lietuva atitinkamai užima 36, 39 ir 36, latviai, kiek geriau nei mes, nuo 29 iki 34 vietos.

Iškalbingai gyvenimo kokybę rodo toks faktas: neabejotinai didžiuliais savo šalių pasiekimais vidutinis statistinis estas džiaugiasi maždaug trejais metais ilgiau nei kaimynai latviai ir lietuviai: vidutinė tikėtina lietuvių gyvenimo trukmė 75,8 metų, latvių – 74,9, o estų – 78,4 metų. Ir tai ne tik sveikatos apsaugos, bet ir visų sričių gyvenimo kokybės išraiška.

Gal švenčiant Baltijos kelio 50-metį Lietuva bus pralenkusi ir Estiją? Ž.Maurico nuomone, tokia tikimybė nemaža, nes turime daugiau žmogiškojo kapitalo, ypač didelę ir daug pasiekusią diasporą. Jei emigravusiems žmonėms taptume gana patrauklia šalimi grįžti, potencialas didelis. Vilnius pagal įvairius indikatorius jau dabar pripažįstamas viena geriausių gyventi sostinių Europoje. "Tad jei užsisuks teigiamas ratas, galime iš dalies pakartoti Airijos sėkmę, nors ten daug metų buvo populiarus anekdotas, kad tas, kuris paskutinis emigruos, tegu nepamiršta išjungti šviesos, kad neatsiųstų sąskaitos", – sako ekonomistas.

Į Eurobarometro klausimą, ar esi laimingas gyvendamas savo šalyje, šiemet teigiamai atsakė 95 proc. estų, 92 proc. latvių ir kiek mažiau – 87 proc. lietuvių. Daug, bet yra šalių, kur taip jaučiasi 100 proc. Turime kur pasitempti.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Geriausias

vergas,kuris galvoja,kad jis laisvas...Tad nuo starto- i niekur....Kas nesuprato,skaitykit dar karta is pradziu...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS