Nuo vaikų apklausų iki pagalbos užkertant kelią išpuoliams Pereiti į pagrindinį turinį

Nuo vaikų apklausų iki pagalbos užkertant kelią išpuoliams

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete įvyko Teisės psichologų forumas, kuriame praktikai iš įvairių Lietuvos teisėsaugos institucijų aptarė šią sparčiai augančią sritį, apimančią platų veiklų spektrą – nuo vaikų apklausų iki pagalbos užkertant kelią išpuoliams.

Rūpestis: J. Valantinė pažymėjo, kad pagrindinis jos darbas susijęs su nepilnamečių apklausomis baudžiamosiose ir civilinėse bylose, ikiteisminiame tyrime.
Rūpestis: J. Valantinė pažymėjo, kad pagrindinis jos darbas susijęs su nepilnamečių apklausomis baudžiamosiose ir civilinėse bylose, ikiteisminiame tyrime. / A. Voznikaičio nuotr.

Svarbus momentas

Vadovybės apsaugos tarnyboje psichologai atlieka ne tik pareigūnų, bet ir pavienių žmonių vertinimus.

„Tai yra žmonės, nepalaikomi jokių organizacijų, tačiau gali įvykdyti išpuolį savo asmeninės motyvacijos vedami“, – teigė Vadovybės apsaugos tarnybos psichologė Elžbieta Malūnavičienė.

„Mūsų tarnyba greta fizinės apsaugos atlieka grėsmės, galinčios kilti dėl tokių žmonių, vertinimą. Mus domina įspėjamasis elgesys, pasireiškiantis grasinimais, persekiojimu ar kitu susirūpinimą keliančiu būdu. Toks asmuo gali kelti destruktyvaus elgesio riziką saugomiems asmenims, kitiems visuomenės nariams ir sau“, – aiškino specialistė.

Pasak jos, Kriminalinės žvalgybos valdyboje dirbantis psichologas yra atsakingas už grėsmės įvertinimą ir valdymą. Šie specialistai analizuoja informaciją apie aktualius rizikos ir apsaugos veiksnius, prognozuoja, kiek žmogus turi realių galimybių suplanuoti ir įvykdyti išpuolį, kas gali jį paskatinti.

„Galbūt įvairios nuoskaudos, pyktis, sveikatos sunkumai. Priklausomai nuo to imamasi atitinkamų žingsnių, bendradarbiaujama su psichikos sveikatos specialistais, socialinės paramos centrais, policijos pareigūnais, licencijavimo skyriumi, jeigu žmogus turi ginklą. Šitas darbas reikalauja slaptumo, nes susiduriama su jautria informacija kalbant tiek apie asmens duomenis, tiek apie kitą konfidencialią informaciją“, – pasakojo psichologė.

Specialistė priminė, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo svarbiausius valstybės asmenis.

„Dažniausiai žmonės mato vyrus ir moteris juodais kostiumais ir su ausinėmis artimoje ir tolimesnėje apsaugoje. O ką psichologai veikia šitoje organizacijoje? Organizacija nėra didelė – iš viso apie 500 žmonių, o iš jų trys – psichologai“, – pasakojo E. Malūnavičienė.

Jautrios situacijos

Su vaikais – pažeidžiamiausia visuomenės grupe – dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologai.

Kol kas tai – vienintelis toks skyrius Lietuvoje ir pagalba jame teikiama vaikams iš visos Lietuvos.

Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė teigė, kad tarnyboje yra dvylika teritorinių padalinių, kiekviename iš jų yra mobilios komandos, kuriose dirba psichologas ir socialinis darbuotojas arba krizių valdymo specialistas.

„Šios komandos, nustačius vaiko apsaugos poreikį, kai yra daug rizikos veiksnių ir jam nesaugu būti savo šeimoje, vyksta į šeimą ir teikia skubią intervencinę pagalbą pagal nustatytus šeimos ir (ar) vaiko krizės požymius“, – aiškino ji.

Nuo lapkričio 1 d. tarnybos struktūroje atsirado naujas padalinys – Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius, anksčiau veikęs kaip atskira institucija – globos namai „Užuovėja“. Jis teikia pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto.

„Kol kas tai – vienintelis toks skyrius Lietuvoje ir pagalba jame teikiama vaikams iš visos Lietuvos. Po vienu stogu dirba specialius mokymus baigę psichologai ir teisės psichologai, pasirengę padėti apklausti vaikus baudžiamajame procese jiems draugiškoje aplinkoje.

Apklausų kambariuose yra kameros, mikrofonai, viskas gali būti tiesiogiai transliuojama į teismo posėdžio salę visoje Lietuvoje. Kiekvieno vaiko atvykimą mes traktuojame kaip itin sudėtingą situaciją, nes vaikui reikia vėl išgyventi, prisiminti tai, kas įvyko, ir papasakoti. Kai vaikas atvyksta pas mus, turime pakankamai laiko jį paruošti, su juo užmegzti ryšį, pabendrauti, tuomet einame į apklausų kambarį, kur apklausa atliekama pagal dešimties žingsnių metodą. Mūsų uždavinys – paruošti vaiką apklausai ir suteikti pagalbą po jos. Pastate turime medicininį kabinetą su visa reikiama įranga atlikti vaiko kūno apžiūrą. Teismo medicinos ekspertas atvyksta pas mus, vaikui niekur nereikia važiuoti. Kiekvieną kartą teikiant šią paslaugą paruošiame vaiką apžiūrai, papasakojame, kad atvyks medikas, apžiūrės jo kūną, parodome patalpas. Kartais vaikams būna labai nedrąsu prieš apžiūrą ir daug jausmų, emocijų sukyla po jos“, – pasakojo A. Marčiukaitienė.

Svarbu suprasti

Nacionalinės teismų administracijos atstovė, Kauno apylinkės teisme dirbanti teismo psichologė, teisės psichologijos studijų programos alumnė Justina Valantinė pažymėjo, kad pagrindinis jos darbas susijęs su nepilnamečių apklausomis baudžiamosiose ir civilinėse bylose, ikiteisminiame tyrime, o kartais – administracinių nusižengimų bylose.

Pasakodama apie tai, kaip vyksta apklausa, ji teigė, kad prieš teismo posėdį susipažįstama su byla ir informacija apie vaiką. Vėliau, teisme, su vaiku specialistai bendrauja gyvai.

Susipažįstant su vaiku labai svarbu užmegzti ryšį – nuo to priklauso apklausos sėkmė. Pokalbis su vaiku prasideda aptariant neutralias, jam saugias temas.

„Mes, psichologai, turime žinoti, kokie žaidimai dabar populiariausi, pavyzdžiui, „Minecraft“ ar „Roblox“, turime suprasti kiekvieną vaiko žodelį – anglicizmą ir žargoną, nes jei jis pamatys, kad tu nesigaudai jo pasaulyje, gali psichologui neatsiverti ir nieko nepasakoti“, – kalbėjo J. Valantinė.

Teismo psichologo darbe ypač svarbios asmeninės kompetencijos. Pašnekovės teigimu, apklausų metu reikalingas kūrybiškumas ir lankstumas: „Mes piešiame, žaidžiame, jei reikia – lendame kartu su vaiku po stalu. Taip pat turime gebėti bendrauti ir priimti bet kokį vaiką. Pas jų ateina įvairiausių – ir iš išsilavinusių šeimų, ir dėl higienos stokos jau nebeturinčių dantukų. Neretai su tuo pačiu vaiku susitinkame kaip su įtariamuoju arba liudytoju. Tokie vaikai nebūna patogūs, dažnai yra agresyvūs, tačiau mūsų, psichologų, akimis – jie labai pažeidžiami.“

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra