Vilnietė Marija jau perka kalėdines dovanas.
„Visus metus dėliojau, ko maždaug reikia“, – teigė pašnekovė.
Pirmiausia – žaislai mažiausiems, o suaugusiems teks kas praktiška – kosmetika.
„Nuolaidos tai nemažos“, – sakė pašnekovė.
Nuolaidų pasiūlymai pirkėjus vejasi visur – nuo socialinių tinklų iki prekybos centrų. Neatsitiktinai, penktadienį – pasaulinė išpardavimų karštligė.
„Daugiau nei 20 tūkst. pasiūlymų taikome, galima rasti tikrai 30 ir iki 50 procentų nuolaidas“, – kalbėjo „Pigu.lt“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.
„Juodąjį penktadienį startuosime su didžiausiomis nuolaidomis, nemokamu pristatymu į paštomatą, geriausiais pasiūlymais, prekėmis už savikainą“, – šnekėjo „Varlė.lt“ komunikacijos projektų vadovė Alina Kazakevič.
Tačiau ten, kur nuolaidos, – ten ir vilionės. Ne tik pirkėjams, bet ir sukčiams.
„Tai, kas skamba per gerai, gali būti netiesa“, – pabrėžė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė.
Būtent dabar sukčiai – agresyviausi. Matoma, kad Juodojo penktadienio savaitę jų aktyvumas išauga šešis kartus.
„Informacijos kiekis, reklamų srautas – begalinis, ir sunku atskirti, ar tikras pasiūlymas, ar sukčiai veikia“, – tvirtino „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Nuolaidos didelės, laikas ribotas, o žmogus tiesiog spaudžia ir perka – net nepatikrina, kad elektroninė parduotuvė netikra.
„Kai bando įsigyti prekę, apmoka, bet prekės negauna“, – aiškino Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė.
Siaučia ir netikri nuolaidų kodai. Anot „Surfshark“ apklausos, dėl jų nukenčia kas penktas pirkėjas ir vidutiniškai netenka 130 eurų.
„Mes einame ir bandome ieškoti tų nuolaidos kodų. Kaip jų ieškome? Paieškos sistemos – „Google“, įvairūs forumai. Didžioji dalis netgi iš tikrųjų susilaukia elektroninių laiškų ar SMS žinučių“, – nurodė „Surfshark“ vyr. VPN paslaugos vadovas Martynas Dainys.
Bet nauja taktika – viliojantis pasiūlymas atsiunčiamas PDF formatu, pavyzdžiui, į elektroninį paštą.
„Tas failas yra piktybinis – stebi jūsų kiekvieną elgesį po apsipirkimo, kiekvieną dokumentą gali paskaityti, gali netgi užšifruoti tuos duomenis ir reikalauti išpirkos“, – šnekėjo „Surfshark“ vyr. VPN paslaugos vadovas.
Ši savaitė – tikras aukso laikas sukčiams. Per šią savaitę sukčiai gali pasikėsinti į maždaug milijoną eurų.
Bankininkė pataria emocijas dėti į šoną ir pirkinius planuoti, nes dabar lietuviai į nuolaidas neria stačia galva.
„Planuoja savo pirkinius ketvirtadalis. Penktadalis apsipirkinėja spontaniškai. Akcijų daug, ir dažnai pasinaudoja emocijų įtaka, negu tikrai tų daiktų reikia“, – teigė J. Bagdanavičiūtė.
Prekybininkai dėsto priešingai: pirkinių planavimas – neva nauja mada.
„Žmonės linkę investuoti į brangesnius daiktus, kurie tarnautų ilgiau. Prisideda sąmoningumo, tvaresnio vartojimo filosofija“, – kalbėjo A. Kazakevič.
„Žmonės tikrai perka racionaliai, galvoja, yra laiko pasiruošti, galima apsipirkti namie, nėra spaudimo įėjus būtinai kažką nusipirkti“, – aiškino „Pigu.lt“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.
Kibernetinio saugumo specialistai pataria, jei perkate internetu, tikrinti, iš kur ir kada parduotuvė sukurta, kokie atsiliepimai.
„Apskritai iš interneto kuo mažiau siųstis failų į savo kompiuterius – ar tai būtų Juodasis penktadienis, ar eilinis antradienis“, – teigė „Surfshark“ vyr. VPN paslaugos vadovas.
O prekei atvykus – nepamiršti, kad sukčiai veikia ir siuntų bendrovių vardu.
„Imituoja žinute, kad siunta pasiklydo, ir prašo aktyvuoti siuntą – prisijungti per bankininkystę“, – sakė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė.
Net ir ne dėl sukčių – lietuviai iš išpardavimų vargu ar išeis labai laimingi.
„Net 40 procentų teigia, kad per išpardavimus įsigytų prekių nepanaudojo nė karto arba vos kelis kartus“, – tvirtino J. Bagdanavičiūtė.
Dažniausiai nepanaudoti lieka drabužiai, avalynė ir prekės namų dekorui.
Naujausi komentarai