Prieš pat ateinant socialdemokratų Vyriausybei sudaryta komisija, turėjusi patarti, kaip išsireikalauti žalos dėl sovietinės okupacijos atlyginimą, nebus atnaujinta. Socialdemokratų atstovas Bronius Bradauskas sako, kad tai pakenktų deryboms su "Gazprom" ir santykiams su Rusija.

Komisija "nusodinta"

2012-ųjų rugsėjo pabaigoje, prieš pat Seimo rinkimus, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė patvirtino komisiją, kuri turėjo teikti pasiūlymus, kaip Lietuvai reikalauti žalos dėl SSRS okupacijos atlyginimo. Koordinuoti jos veiklą pavesta Vyriausybės kancleriui. Tačiau jos įgaliojimai nutrūko iš esmės nė nepradėti vykdyti – naujoji socialdemokratų Vyriausybė šios komisijos veiklai nepritarė. Bent jau taip tvirtina tiek dabartinis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, tiek opozicijoje šiuo metu esantys konservatoriai.

"Negirdėjau, kad kas nors vyktų toje komisijoje ar tose darbo grupėse, kurios, kiek pamenu, buvo sudarytos prie komisijos, – tvirtino kancleris. – Aš tiesiog nespėjau pasiaiškinti, ką kas buvo nuveikęs, šioje srityje jokio įdirbio neturiu."

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Seime Arvydas Anušauskas patvirtino, kad komisijos veikla nepratęsta.

"Kiek žinau, veikla nėra atnaujinta. Bet darbo grupė, veikusi prieš tai, buvo pateikusi siūlymą komisiją atnaujinti. O, pavyzdžiui, Latvijoje tokia komisija dabar lapkričio mėnesį atnaujinta. Ar būtų prasmės? Manau, tikrai būtų. Nes, net ir kalbant apie 1991 m., ten yra aiškiai dokumentais pagrįstas nuostolių skaičiavimas", – sakė jis.

Bijo išgąsdinti "Gazprom"

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas dėstė, kad šio klausimo eskalavimas šiuo metu pakenktų pačiai Lietuvai, pirmiausia – derybose su "Gazprom".

"Nėra reikalo sudaryti naujos komisijos – ką ji skaičiuos? Visi skaičiai yra, tai nežinau, ar verta iš naujo tai daryti. Klausimas, ar verta kovoti su vėjo malūnais, ar žalą kas nors kada nors kompensuos <...>. Iš tikrųjų, jei ne konservatoriai keltų tą klausimą, aš galbūt galvočiau kitaip. Bet kai ketverius metus jie prabuvę valdžioje to klausimo nekėlė, o jį ėmė vėl kelti tik dabar... Nemanau, kad tai tinkamas laikas. Tai tikrai nepadėtų derybose su "Gazprom" – galbūt kai susiderėsime, bus galima kalbėti. Bet šiuo metu kelti tą klausimą tikrai netinkamas metas. Jie suinteresuoti, kad mes nesusitartume, kad nebūtų parodyta, jog jų priimti sprendimai leido pakelti dujų kainas. Aš jais nepasitikiu!" – pareiškė B.Bradauskas.

Anot A.Anušausko, valdančiųjų požiūris, kad nereikėtų eskaluoti šio klausimo, kai Lietuvos ir Rusijos santykiai yra aukščiausiame įtampos taške, yra neteisingas, nes blogų santykių nesugadinsi.

"Beje, Rusijos viename iš institutų veikia ir grupė mokslininkų, kurie skaičiuoja SSRS investicijas į tuometes sovietines Baltijos respublikas. Taigi jie patys ruošiasi tokiam procesui", – pripažino jis.

Beje, 2000-aisiais speciali darbą baigiančios konservatorių Vyriausybės komisija buvo pateikusi konkrečius skaičius – anot jos, sovietų okupacijos padaryta žala Lietuvai siekia maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (pagal tuometį JAV dolerio kursą – apie 80 mlrd. litų).
Anot A.Anušausko, atnaujinta komisija nieko iš naujo neturėtų skaičiuoti, jos tikslas būtų siekti, kad ankstesni skaičiavimai būtų patvirtinti, "priimtas politinis sprendimas, nes komisijos išvados nebuvo patvirtintos politiniu lygmeniu".

Tinkamo meto nebus

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė pripažino, kad norint kalbėti apie okupacijos žalos atlyginimą iš pradžių reikėtų sulaukti paties Rusijos pripažinimo, jog okupacija buvo. Ji tvirtino, kad dar šiemet ketinama išversti į anglų ir rusų kalbas knygą su minėtais skaičiavimais, kuriuos tuomet esą būtų lengviau pristatyti tiek Vakarams, tiek Rusijai.

"Nedramatizuoju ir to, kad dabartinė valdžia nesiima šio klausimo forsavimo. O mes žadame išversti tą didžiulį foliantą su skaičiavimais – estai tai jau yra padarę, jie vadina tai baltąja knyga. Ją būtų galima padėti ant derybų stalo – tegul paneigia, kad to nebuvo", – svarstė T.B.Burauskaitė.

Ji taip pat pripažino, kad tinkamo meto kelti žalos atlyginimo klausimą nebus niekada.
"Visada atsiras kokia nors priežastis, kad mes apie tai nekalbėtume. Argi buvo koks laikotarpis, kada buvo tinkami santykiai? Priešingai, jei santykiai bus geri, tai juolab sakys – negerai juos gadinti. Tad tai – grynai politinė mūsų valia", – sakė centro vadovė.
Prašytų 80 mlrd. litų

Anot specialios konservatorių Vyriausybės komisijos, 2000-aisiais pateikusios konkrečius skaičius, sovietų okupacijos padaryta žala Lietuvai siekia maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (apie 80 mlrd. litų pagal tuometį JAV dolerio kursą).
Išvadose buvo teigiama, jog Lietuvai padaryta 7,5 mlrd. JAV dolerių (tuomet – 30 mlrd. litų) žala dėl sovietų okupacijos metu nužudytų ir žuvusių Lietuvos gyventojų.

Vykdant Lietuvos gyventojų genocidą ir represijas, padaryta 1,8 mlrd. JAV dolerių (7,2 mlrd. litų) žala. Į šį skaičių įeina tremtinių suluošinimas ar pakenkimas sveikatai dirbant priverstinius darbus, įkalintų asmenų suluošinimas ar pakenkimas sveikatai, išlikusių gyvų represuotų asmenų bei jų palikuonių repatrijavimo ir įkurdinimo tėvynėje išlaidos, mirusių ar nužudytų Lietuvos piliečių palaikų paieškos, laidojimo bei perlaidojimo, kapų sutvarkymo išlaidos.

171 mln. JAV dolerių dydžio žala padaryta persekiojant rezistentus.
Okupuotos Lietuvos piliečius prievarta imant į sovietinę kariuomenę bei sukarintuosius dalinius 1940-aisiais ir 1944–1991 m. Lietuva patyrė 2,3 mlrd. JAV dolerių žalą. Priverstinė emigracija įvertinta 6 mlrd. dolerių. Pagal Jungtinių Tautų metodiką taip pat apskaičiuoti bendrieji Lietuvos ekonomikos nuostoliai dėl negauto nacionalinio produkto – jie esą sudaro apie 800 mlrd. JAV dolerių.
Atskirai skaičiuota žala dėl Sausio 13-osios, Medininkų tragedijos, savanorio Artūro Sakalausko žūties ir kitų savanorių sužalojimo – ji siekia 2,542 mln. JAV dolerių (pagal 1996 m. JAV dolerio kursą – 10,168 mln. litų).

Latviai užsibrėžė daugiau

1990 m. sukurta latvių darbo grupė apskaičiavo, kad minimali Sovietų Sąjungos skola Latvijai sudaro 63 mlrd. rublių, iš jų 10,5 mlrd. rublių – už stalinines represijas ir deportaciją. Vėliau atliktas dar vienas skaičiavimas, tiesa – ne pinigine išraiška: speciali komisija suskaičiavo, kad demografinė žala (dėl trėmimų, represijų, žudymų, Černobylio katastrofos padarinių, karo Afganistane ir kt.) siekia 10 mln. žmogaus metų. Kitaip tariant, žala siekia tiek, kiek per 10 mln. metų uždirbtų vienas žmogus.
Be abejo, Rusija tokias pretenzijas vadina prasilenkiančiomis su realybe, kaip ir patį okupacijos faktą.