„Apie 70 proc. namų ūkių Lietuvoje laiko bent vieną šunį arba bent vieną katę. Tai sudaro apie 1,150 mln. šunų ir kačių Lietuvoje. Tai didelis skaičius. Tai neparodo, kad esame valstybė, be galo mylinti šunis ir kates. Tai parodo, kad esame valstybė, kuri šiandien nesusitvarko su gyvūnų populiacija. Iš to kyla visos kitos problemos, kurias matome pastarąsias savaites“, – Seime ketvirtadienį sakė B. Kymantaitė.

„Iš 1,150 mln. šunų ir kačių Lietuvoje paženklintų mikroschema, kai aiškiai žinomas jų savininkas, yra tik 135 tūkst. Vadinasi, mes turime tik 10 proc. visos populiacijos, (kai galime – ELTA) žinoti, kas yra jų savininkas ir jei tas gyvūnas atsiduria gatvėje, mes galime susisiekti (su šeimininku – ELTA), paklausti, kodėl tas gyvūnas atsidūrė gatvėje“, – pridūrė B. Kymantaitė.

Pasak jos, tuo metu Švedijoje, Austrijoje bent vieną šunį arba katę laiko 12 proc. namų ūkių.

Ji taip pat nurodė, kad kiekvienais metais gyvūnų prieglaudos pasipildo 15 tūkst. šunų ir kačių, o tai – labai didelis krūvis prieglaudoms.

Viešojoje erdvėje jau kurį laiką tęsiasi diskusija dėl gyvūnų laikymo bei nelegalių daugyklų.

Žemės ūkio ministerija yra sudariusi darbo grupę, kuri turi parengti siūlymus, kaip tobulinti įstatymus, siekiant užtikrinti geresnę veisėjų kontrolę ir elgesį su gyvūnais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra pradėjusi 79 tyrimus dėl nelegaliai laikomų ar veisiamų gyvūnų.

Dokumente teigiama, kad A. Navalno apnuodijimas „dar kartą primena, jog būtina stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą“.

Už rezoliuciją balsavo 47 parlamentarai, vienas susilaikė. Dokumentą inicijavo Seimo Europos reikalų komiteto vadovas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas, konservatorių vadovas opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis bei frakcijos kolegos Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Rezoliucija sakoma, kad „A. Navalno apnuodijimas panaudojant Rusijos laboratorijose sukurtą cheminę paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą, kuri uždrausta tarptautinėmis sutartimis, labai aiškiai parodė, kad Kremlius nepasirengęs keisti savo agresyvaus ir ciniško elgesio politinės opozicijos atžvilgiu“.

Joje nurodoma, kad energijos išteklių eksportas yra pagrindinis šaltinis, iš kurio finansuojamos „Rusijos agresyvios užsienio politikos iniciatyvos, dažniausiai nukreiptos prieš Baltijos šalis ir kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes“, ir dėl to siūloma stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą.

Koronaviruso situacija:

* Per parą Lietuvoje nustatyti 138 COVID-19 atvejai – tai didžiausias dienos rodiklis nuo koronaviruso atsiradimo šalyje. Daug naujų atvejų susiję su židiniais Radviliškyje, Raseiniuose ir Šiauliuose. Rekordinis atvejų skaičius užfiksuotas ir kaimyninėje Lenkijoje – čia per parą patvirtinti 1136 atvejai. Latvija pranešė apie 22 naujus atvejus, Estija – 44.

* Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, kad sloga nebebus priežastis drausti lankyti švietimo įstaigas. Išbraukus slogą, sąraše lieka kiti koronaviruso infekcijai būdingi požymiai, kuriems esant švietimo įstaigų lankymas draudžiamas – kosulys, aukštesnė nei 37,3 laipsnių temperatūra ir pasunkėjęs kvėpavimas.

* Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad artimiausiu metu savivaldybių visuomenės sveikatos biurai pradės teikti nemokamas psichologines konsultacijas gyventojams, susidūrusiems su koronaviruso situacijos sukeltu stresu ir nerimu. Specialaus gydytojo siuntimo paslaugai gauti nereikia, pakaks iš anksto užsiregistruoti Visuomenės sveikatos biure.

* Praeitą savaitę karantiną įvedęs Izraelis nuo penktadienio dar labiau griežtins jo sąlygas. Vyriausybė nurodė veiklą nutraukti visiems nebūtiniems verslams, o religines apeigas ir demonstracijas leis rengti tik atvirose erdvėse iki 20 žmonių. 9 milijonus gyventojų turinčiame Izraelyje kasdien nustatoma beveik po 7 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Šalyje iki šiol mirė daugiau kaip 1300 žmonių.

Situacija Baltarusijoje:

* Lietuva, Latvija ir Estija penktadienį išplės sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, pranešė Lietuvos prezidentūra. Į juodąjį sąrašą bus įtraukta daugiau kaip 100 pareigūnų, įskaitant teisėjus, prezidento administracijos, jėgos struktūrų atstovus.

* Britanija pranešė, kad ji taip pat rengia sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, bendradarbiaudama su JAV ir Kanada.

* Baltarusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad trečiadienį sulaikyti 364 žmonės, protestavę prieš Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją. Jie bus nubausti administracine tvarka. Ministerija patvirtino, kad pareigūnai prieš protestuotojus naudojo specialiąsias priemones.

* Teisėsauga dėl vidaus reikalų viceministro tariamo šmeižto sulaikė Baltarusijos opozicijos leidinio „Naša Niva“ vyriausiąjį redaktorių Jahorą Marcinovičių. Jam iškelta baudžiamoji byla.

* Lietuvos intelektualai Vilniuje pristatė iniciatyvą suburti Liublino ketverto regioninio bendradarbiavimo formatą, kuriame dalyvautų Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos valstybės ir A. Lukašenkos režimui besipriešinanti baltarusių tauta. Prezidentūroje Vilniuje surengtos diskusijos dalyviai ragino skatinti kultūrinius, žmogiškuosius ryšius, o aukščiausiu politiniu lygiu kol kas palikti „tuščią kėdę“ būsimam Baltarusijos lyderiui.

* Reaguodamos į Minske surengtą inauguraciją, Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos paskelbė, kad A. Lukašenka negali būti laikomas teisėtu prezidentu. Pats A. Lukašenka susitikime su Kinijos ambasadoriumi tikino nesureikšminantis Vakarų pozicijos: „Niekada neprašėme pripažinti ar nepripažinti rinkimų, ar pripažinti perrinkto prezidento teisėtumo“.

Gaisro byla. Prokuratūra teismui perdavė gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ bylą. Joje įtarimai pareikšti įmonei kaip juridiniam asmeniui, jos vadovui ir keliems darbuotojams, Aplinkos apsaugos departamento darbuotojoms. Įtariamieji savo kaltę neigia.

KGB žurnalas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro naujasis vadovas Adas Jakubauskas nusprendė iš interneto svetainės išimti KGB archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą. Jis  teigė, kad „centro tyrimas visuomenėje sukėlė neadekvačių, nepamatuotų vertinimų“. Centras sovietų saugumo verbuotų asmenų sąrašą pradėjo skelbti 2012 metų pabaigoje, o baigė 2018 metais. Jame išanalizuoti 1669 asmenų duomenys.

LRT finansavimas. Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl nacionalinio transliuotojo LRT ir kai kurių kitų įstaigų bei fondų finansavimo tvarkos. Į teismo posėdį pakviestiems Vyriausybės atstovams viešame posėdyje pripažinus, kad jie nėra susipažinę su konstitucine doktrina, teismo pirmininkas Dainius Žalimas paskelbė pertrauką iki spalio 1 dienos.

Prezidento komunikacija. Prezidentas Gitanas Nausėda feisbuke paskelbė emocingą įrašą dėl viešos kritikos pirmosios ponios Dianos Nausėdos kalbai apie moterų teises. Prezidento teigimu, jo sutuoktinės mintis iškraipę kritikai „surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja“. Viešojoje erdvėje diskusijų taip pat sukėlė pranešimai, kad Prezidentūra atmetė tarptautinio renginio organizatorių siūlymą Prezidentūroje rengiamas diskusijas moderuoti žurnalistams Rimvydui Valatkai, Vytautui Bruveriui ir Ritai Miliūtei, prezidento kritikai tai pavadino cenzūra.

Žydų gelbėtojai. Japonų diplomatui tarpukario Lietuvoje Čijunei Sugiharai skirtoje konferencijoje Kaune pagerbti Pasaulio tautų teisuoliai – šeimos, nacių okupacijos metais slėpusios žydus. Apdovanojimai įteikti keturioms šeimoms, aštuoniems asmenims. Apdovanojimus atsiėmė jų anūkai.

Neramumai JAV. Luisvilyje Kentukio valstijoje per protestus pašauti ir sužeisti du policininkai. Neramumai kilo, teisėsaugai paskelbus, kad niekam nebus pateikti kaltinimai dėl juodaodės Breonnos Taylor nužudymo. Greitosios pagalbos skyriaus darbuotoja B. Taylor buvo nušauta savo bute kovo mėnesį, kai trys Luisvilio policijos pareigūnai, dėvėję civilinius drabužius, įsiveržė į jos namus su kratos orderiu. Sužeistų policininkų gyvybei pavojaus nėra, įtariamasis sulaikytas. Su rasizmu ir policijos veiksmais susiję klausimai yra svarbi JAV prezidento rinkimų kampanijos dalis.

Portalo kauno.diena.lt skaitytojai pasidalijo pastebėjimais apie Kalniečių parko takelius. Pasak jų, jau kurį laiką asfaltuotuose takeliuose matosi rudos dėmės. Jų nenuplauna nė lietus. Kauniečiai svarstė, ar jos atsirado, nes kažką žmonės padarė ir taip juos sugadino, ar tai yra koks nors gamybos brokas.

„Dažnai vaikštinėju miesto parkuose ir už akių užkliuvo tai, kad Kalniečių parko takeliai tiesiog nusėti rudomis dėmėmis. Iš pradžių galvojau, kad gal kokie vaikai su petardomis juos apšaudė, nes matosi toks tamsesnis ir apvalesnis taškas bei nuo jo tarsi šleifas nuėjusi kiek šviesesnė ruda dėmė. Tačiau jei būtų iš ko nors apšaudyti tie takeliai, tai juk po lietaus nusiplautų, o čia nieko. Tokių dėmių ypač daug arčiau S.Žukausko gatvės einančiuose takuose, tačiau yra ir pagrindiniame take, tačiau čia jų mažiau“, – teigė į redakciją parašiusi kaunietė.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, nuo ko asfaltuotuose takuose galėjo atsirasti tokios dėmės. Kalbinti specialistai nurodė, kad į paviršių iškilusios dėmės nelaikomos darbų broku. Jos atsirado dėl technologinių procesų, tačiau tako dangos kokybei neturi reikšmės.

„Gali būti, kad kasant karjere žvyrą, į jį patenka geležies elementų. Patekus į asfalto mišinį, vėliau geležis pradeda rūdyti ir ji gali pasimatyti. Tačiau tai nelaikoma defektais. Jei asfaltas pradėtų trūkinėti ar didėtų skylės, tik tokiu atveju būtų laikoma, kad yra atliktas brokas“, – sakė miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Jis pareigose pakeis kiek ilgiau nei metus štabo vadovu buvusį generolą majorą Gintautą Zenkevičių, išeinantį į atsargą.

Vadų pasikeitimo ceremonijoje ketvirtadienį dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pažymėjo G. Zenkevičiaus indėlį vykdant štabo reformą, kai buvo apjungti strateginiai ir operaciniai lygmenys, jo dalyvavimą kuriant Lietuvos kariuomenę ir transformuojant ją iki NATO standartų.

„Tikiuosi ir viliuosi, jog ir išėjęs į atsargą generolas bus aktyvus Lietuvos kariuomenės narys ir toliau dalysis savo patirtimi“, – ceremonijoje sakė ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. 

M. Steponavičiui ceremonijoje buvo perduotas Gynybos štabo viršininko simbolis – medinis plaktukas ir lentelė.

M. Steponavičius yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, Jungtinių Amerikos Valstijų armijos karo koledžą. Prieš perimdamas pareigas karininkas vadovavo Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ ir vykdė Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado pareigas.

G.  Zenkevičiui ketvirtadienį suėjo 58 metai, todėl pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą jis išleistas į atsargą. Jis štabui vadovavo nuo pernai liepos, iki tol buvo Mokymo ir doktrinų valdybos vadu.

Šalies kariuomenėje karininkai rotuojami kas trejus metus, aukščiausieji vadai gali keistis ir rečiau, bet įprastai ne vėliau nei po penkerių metų.

„Dar pernai nuolat ieškojome avalynės modelių, kurie griovė visas derinimo taisykles – „bjaurioji“ mada karaliavo topų viršūnėse, išskirtinės neono ar blizgančios aukso ir sidabro detalės puikavosi ant daugybės modelių. Kiekvienai reikėjo iš toli rėkiančios batų poros su ryškiaspalviais gyvūnų raštų motyvais. Tačiau 2020-aisiais mados pasaulis apsivertė aukštyn kojomis – trumpalaikės mados traukiasi, o mes atsigręžiame į paprastumą, patogumą ir ilgaamžiškumą“, – sako V. Šaulytė.

1. Grubaus pado aulinukai – šio sezono numeris vienas

Kiekvienas ruduo turi savo populiariausią aulinukų modelį, tad jeigu pernai žavėjomės kaubojiškais ir gyvūnų raštų motyvais, šiais metais – tai aptakūs ir grubūs auliniai storu padu. Įkvėpti 90-ųjų siluetų ir garsiųjų „Spice Girls“ platformų, tačiau elegantiškesni ir tobulai jungiantys komfortą bei stilių – tai madingiausios šio rudens avalynės formulė. Iki šiol dominavę „kerzų“ tipo modeliai pakeliami į naują lygį – platformos dar aukštesnės, o siluetai – dar aptakesni.

„Nors daugelis žavisi „Sekso ir miesto“ pagrindinės veikėjos Kerės batų spinta, tačiau šiandienos realybė kiek kitokia – kulniukai galutinai užleido vietą platformoms. Beje, tos platformos – grubesnės ir aukštesnės negu bet kada anksčiau! Dantytas, plačiais „traktoriaus“ rėžiais ar atskirtas ryškiais elementais – šiemet padui suteikiamas visas dėmesys“, – tikina stilistė.

Viena iš ryškiausių mados pasaulio ikonų – Hailey Bieber – visai neseniai atkreipė visų dėmesį tokius aulinukus derindama su karinio stiliaus striuke ir romantiška megzta bralete. Tačiau V. Šaulytė kviečia nebijoti derinti tokių aulinių su klostuotomis kelnėmis, paprastais džinsais ar dabar itin populiariu sportiniu kostiumu. Beje, galite atkreipti dėmesį ir į dirbtinės odos paltus, sukneles ar net marškinius – šį sezoną ji bus visur, taip pat ir avalynės modeliuose. Tai viena universaliausių batų porų, į kurią šį sezoną labiausiai verta investuoti.

2. „Bjaurioji“ sportbačių mada užleidžia vietą klasikai

Šiandien dažnai prisimenamas ikoninis Princesės Dianos įvaizdis su sportiniais „Adidas“ bateliais, baikerio šortais ir net keliais dydžiais per dideliais sportiniais džemperiais. Ne veltui – tai visas madingiausiųjų šio sezono atributų komplektas! Apvalaus priekio, klasikinės baltos ar neutralios kreminės spalvos sportiniai bateliai – tai būtiniausias šio sezono pirkinys.

„Keletą sezonų iki šiol sportinių batelių lentynos rėkte rėkė iš toli – ryškios spalvos ir elementai tiesiog dominavo. Regis, skirtingi prekiniai ženklai bandė išsiskirti kurdami kuo ryškesnius modelius. Viso to jau persisotinome ir šiandien vėl į madą grįžta klasikiniai kreminės spalvos sportiniai bateliai. Neutralūs tonai, išblukę raišteliai ir nusidėvėjusios odos efektas – tai viskas, ko jums reikia šį sezoną. Aš savo deriniams pasirinkau Reebok Classic stiliaus modelį, kuris madoje pasirodė dar 80-aisiais ir niekada iš jos taip ir nepasitraukė. Tai investicija dėl kurios niekada nesuklysite”, – teigia V. Šaulytė.

Sportiniai bateliai – ne vienintelis šio rudens vintažinio stiliaus elementas. Vienas aktualiausių mados atributų šiandien – kiek per didelis klasikinis švarkas.

„Dienos, kuomet švarkai galėjo būti dėvimi tik oficialiuose susitikimuose, baigėsi. Šiandien švarką galima derinti ir prie sportinio kostiumo. Oversized švarkas puikiai tiks tiek su ilgomis suknelėmis, tiek su baikerio tipo šortais“, – tikina stilistė. 

3. Mokyklinis įvaizdis – ne tik į mokyklą

Nusilakuokite savo batus! Mokyklinis stilius, dar kitaip žinomas „preppy“ pavadinimu, grįžta! Nors rugsėjo 1-oji jau praėjo, mokyklinio stiliaus mados elementai dominuos visą rudenį.

„Net Bella Hadid kartais savo sportbačius iškeičia į odinius mokasinus, kodėl nepabandžius ir jums? Panašu, kad vadinamasis „preppy“ stilius užkariaus šio rudens gatves, nes yra itin universalus ir klasiškas. Šis terminas atsirado dar XX a. vidurio Amerikos privačiose mokyklose, kuriose mokiniai buvo ruošiami stojamiesiems egzaminams į geriausius pasaulio universitetus. Klasikiniai ir platūs švarkai, megztiniai ir paltai bei blizgūs batai – visa tai aktualu ir šiandien“, – pasakoja stilistė.

Anot V. Šaulytės, vadinamieji Oksfordo stiliaus batai lakuotu paviršiumi – tai pora, kurią vertėtų turėti kiekvienai.

„Tai „budintys“ batai, kurie gelbės bet kokioje situacijoje. Jie, kitaip nei aukštakulniai, nereikalauja pasitempti ir neįpareigoja, nes ne visos moka taisyklingai su jais vaikščioti. Tad Oksfordo batai tiks toms, kurios nori išlaikyti elegantišką stilių, bet kartu vertina komfortą kiekviename žingsnyje“, – sako stilistė.

Šalia klasikinių batų nepabijokite ir klasikinių spalvų derinių.  Viena didžiausių šio sezono tendencijų – neutralūs spalvų tonai, kurie gali būti lengvai atkartojami ir puikiai tinka visiems. Nebijokite eksperimentuoti su skirtingais neutraliais tonais – bandykite derinti smėlio, pastelinės rudos ar garstyčių atspalvius.

„Dabar rengiame kreipimąsi ir į Europos komisarę (į už energetiką atsakingą EK narę Kadri Simson – BNS), kad turi būti užtikrinta, kad iki energetinio (Astravo AE – BNS) starto, kol nėra įgyvendintos strestestų rekomendacijos, kad toks paleidimas neturėtų būti daromas ir grupė, kurioje dalyvauja reguliatoriai, turėtų turėti principinę poziciją“, – ketvirtadienį Seime pranešė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Pasak Energetikos ministerijos, šis klausimas bus keliamas spalio 5-6 dienomis  neformalioje Energetikos ministrų taryboje.

„Lietuva siekia atkreipti dėmesį, kad streso testai (...) neveikia, nes tai, kaip vyksta procesas Astravo AE, matome didelę riziką, kad standartai būtų įdiegti iki elektrinės paleidimo. Todėl šis likęs laikas turi būti išnaudotas užtikrinti, kad streso testų instrumentas pateisintų pats save. Dar kartą paraginsime EK užtikrinti peržiūros tempą ir maksimalų rekomendacijų įgyvendinimą iki elektrinės paleidimo“, – nurodo ministerija.

Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) neseniai Baltarusijos institucijoms pareiškė, kad Minskas turėtų sustabdyti AE pirmojo reaktoriaus pasirengimo veiklai darbus, kol neišspręstos jo saugumo problemos.

Ž. Vaičiūnas sako, kad netrukus VATESI Baltarusijos reguliatoriui nusiųs ir reikalavimą teikti informaciją apie elektrinės veiklą.

„Yra rengiamas atskiras kreipimasis mūsų reguliatoriaus į Baltarusijos reguliatorių. Keitimosi principas ir tikslas yra vienas ir labai aiškus – nepaisant to, kokie yra išankstinio perspėjimo apie esminius įvykius, Lietuva turi žinoti iš anksto visą informaciją apie visus kitus planuojamus etapus. Tai toks kreipimasis yra išsiųstas, kitas yra rengiamas ir bus pateiktas“, – Seime kalbėjo ministras. 

Ž. Vaičiūnas jau ne kartą atkreipė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) dėmesį į netoli Vilniaus baigiamos statyti Astravo AE saugumą. TATENA raginama  didinti savo vaidmenį užtikrinant aukščiausius branduolinės saugos standartus.

Baltijos šalys sutaria blokuoti Astravo AE elektros patekimą į rinką, o visus techninius  sprendimus ketinama parengti spalį.

Lietuva kritikuoja Astravo elektrinės projektą ir ketina boikotuoti elektrą iš Baltarusijos, pradėjus veikti šiai jėgainei. Minskas atmeta kritiką dėl saugumo. 

– Kaip ir kodėl nusprendėte pasirinkti kineziterapiją?

– Baigiau Lietuvos sveikatos mokslų universitete kineziterapijos bakalauro bei sporto kineziterapijos magistro studijas. Iš karto po bakalauro studijų įsidarbinau Kauno klinikose, gavau kvietimą tobulėti Lietuvos nacionalinėje regbio rinktinėje bei futbolo klube „Stumbras“. Buvo įtemptas laikotarpis, nes vienu metu dirbau trijuose darbuose ir dar studijavau magistro studijas, tačiau gavau neįkainojamos patirties. Kineziterapiją pasirinkau, nes norėjau padėti žmonėms sveikti natūraliai, atliekant įgimtus judesius.

– Kuo jus žavi kineziterapija?

– Ši sritis man patinka, nes pacientui gali padėti grįžti į pilnavertį gyvenimą, gali parodyti žmogui didesnes jo kūno galimybes ir, kad dažnai skausmas nebūtinai rodo įvykusią traumą tam tikruose audiniuose. Savo darbe didelį dėmesį skiriu pacientui, kad jis būtų kuo savarankiškesnis. Kariai dažnai nustemba, kad atlikę tam tikrus pratimus nebejaučia skausmo. Kalbant apie nugaros skausmus bei daugelį kitų lėtinių atvejų, kai yra kenčiama nuo per mažo ar per didelio krūvio, nebūtina vartoti vaistų, nes pastarieji nesprendžia priežasties, jie tik apmažina simptomus. Pasaulinės tendencijos rodo, kad gydytojai pacientams išrašo per daug opioidinių vaistų. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad kineziterapija nėra masažas. Dažnai pacientai maišo šias sritis.

– Sėdimą darbą dirbantys žmonės skundžiasi nugaros skausmais. Kaip to išvengti? Ką rekomenduotumėte?

Reabilitacijos paradoksas – kartais žmogui gali padėti vien suteikdamas žinių apie jo patiriamą skausmą.

– Pasitaiko, kad žmonės nugaros skausmus gydo vaistais, kai realiai reikėtų tik daugiau pajudėti. Garsus mokslininkas Greg Lehman yra pasakęs, kad mes dar nesame tiek protingi, kad galėtume nuspręsti, jog vienas ar kitas veiksnys sukėlė nugaros skausmą. Tam įtakos gali turėti miego kokybė, per didelis krūvis sportuojant, stresas, psichosocialiniai bei dauguma kitų veiksnių. Kai viskas susideda į vieną taurę ir ji persipildo, tada pajuntami nugaros skausmai. Dažnai užtenka su pacientais tik pakalbėti. Jeigu žmogus pajuto skausmą, tai jo organizme jau vyksta procesai, kurie skatina gijimą. Su kolegomis šmaikštaujame, kad ne mes viską padarome, o organizmas turi puikią imuninę sistemą, kuri pati susitvarko. Įdomus pavyzdys: vyriškis pasitempė nugarą, nuo keturių iki šešių dienų vyko uždegiminis procesas, tuo metu žmogus kreipėsi į gydytoją, sužinojo diagnozę, buvo skirtos procedūros, o per tiek dienų jam jau prasidėjo gijimo laikotarpis. Dar po kelerių dienų patekęs pas kineziterapeutą pradėjo daryti pratimus, o realiai jam jau viskas susitvarkė dėl stiprios imuninės sistemos. Reabilitacijos paradoksas – kartais žmogui gali padėti vien suteikdamas žinių apie jo patiriamą skausmą.

– Jeigu skauda nugarą, koją, ranką, petį, ar yra universalūs pratimai, kurie tiktų visiems?

– Beveik neįmanoma iš karto pasakyti tikslios diagnozės. Reikia daug gilintis, rinkti informaciją, leisti pacientui išsikalbėti ir tik tada galima daryti preliminarias išvadas. Kiekvienas atvejis yra skirtingas ir individualus. Žmonės skirtingai toleruoja skausmą. Vienam regbininkui varžybų metu du kartus su futbolo batais užlipo ant riešo. Jis tik paprašė sutvirtinti riešą ir dar 20 minučių tęsė varžybas. Vėliau paaiškėjo, kad įvyko kombinuotas delnakaulio lūžis. O kitam žmogui byra ašaros, nes nepakelia nugaros skausmo.

– Ar ilgai trunka sveikimo ir gijimo procesas? Kaip nustatyti, kada, patyrus traumą, vėl galima pradėti sportuoti?

– Dar dirbant „Stumbre“ pasitaikė tokia situacija, kad vienas futbolininkas gijo po kelio kryžminių raiščių plyšimo. Pasveikti turėjo per 9–12 mėnesių, tačiau treneris iš Portugalijos jau po aštuonių mėnesių reabilitacijos primygtinai liepė jam žaisti paskutinėse sezono rungtynėse, kurios nieko nelėmė. Jau 12-ąją susitikimo minutę atletui pasikartojo ta pati trauma – plyšo kryžminiai kelio raiščiai. Tą pačią minutę ir baigėsi futbolininko karjera. Niekada nereikia forsuoti įvykių. Vienas gydymo seansas vidutiniškai trunka 30–45 min., gydytojas dažniausiai skiria dešimt procedūrų.

– Kokios yra dažniausiai pasitaikančios karių traumos?

– Klasika vadinčiau nugaros, kelio sąnarių skausmus, čiurnos raiščių patempimus. Niekada nepamiršiu atvejo, kai padėjau sveikti Specialiųjų operacijų pajėgų kariui, kuris važiuodamas motociklu pateko į avariją. Karys išgyveno dėl nelaimingo atsitikimo metu nuskeltų priekinių dantų, nors bendrai buvo patyręs apie 30 kaulų lūžių. Žmonių yra du tipai: tie, kurie bijo skausmo ir jiems atliekant reabilitaciją reikia daryti spaudimą, bei tie, kuriuos sveikstant reikia stabdyti. Pastarieji gali, nors ir patirdami didelį skausmą, vis tiek atlikti pratimus.

Žmonių yra du tipai: tie, kurie bijo skausmo ir jiems atliekant reabilitaciją reikia daryti spaudimą, bei tie, kuriuos sveikstant reikia stabdyti.

– Kokios pagalbinės priemonės naudojamos jūsų darbe?

– Karo medicinos tarnyboje yra sudarytos geros sąlygos. Darbe su pacientais į pagalbą pasitelkiu sienelę, laisvo kybojimo sistemą, įvairias pasipriešinimą suteikiančias gumas, juostas, kamuolius, kimštinius kamuolius, jėgos maišus, elektrostimuliacinius ir kitus prietaisus.

– Kiek gijimo procesui yra svarbi sveika mityba?

– Šiuo klausimu turiu labai paprastą poziciją. Norite priaugti svorio? Padidinkite suvartojamų kalorijų kiekį. Norite numesti? Sumažinkite kalorijas, padidinkite fizinį aktyvumą. Jeigu esate sveiki, neturite sutrikimų, nesergate endokrininėmis ligomis, tai tikrai pasieksite rezultatų. Šiais laikais žmonės maitinasi „šiukšlėmis“, organizmui nėra ką įsisavinti. Faktas, kad nesveika mityba lėtina patį sveikimo procesą.

– Ar nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių fizinė būklė yra gera?

– Tie, kurie ateina savo noru, būna fiziškai aktyvūs ir gerai pasiruošę, o kuriuos pakviečia tiesiai nuo kompiuterių ekranų – pasitaiko bėdų. Tarnybos metu šauktiniai gauna fizinį krūvį, tai gali prieš tai visiškai nejudėjusiam jaunuoliui iššaukti tam tikrą traumą. Vėlgi, tai yra kompleksinė bėda, nes patyręs traumą šauktinis gauna vadinamąjį pliusą. Jam nereikia vykti kartu su kolegomis į pratybas, todėl kiti kariai atranda tarpusavio ryšį, susibendrauja, o traumuotas karys lieka nuošalyje, patiria stresą. Tai dažnai turi įtakos ir traumos pasikartojimui.

– Ar yra pasitaikę atvejų, kad kariai simuliuotų traumas?

– Labai motyvuotų nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, kurie veržiasi grįžti į rikiuotę, būna tik kokie trys ar keturi iš 50. Aš naudoju neurodinaminius testus, kuriais patikrinu, ar kariui tam tikroje padėtyje iš tikrųjų skauda. Dirginu nervą, tačiau jaunuolis sako, kad nieko nejaučia, tada padarau atvirkščiai – stimuliuoju visiškai laisvą padėtį, kurioje nieko negali pajusti, o karys aimanuoja. Kas nėra realu, tačiau į žmogaus vidų negali įlįsti. Buvo toks atvejis, kai vaikinas vos paėjo, o man nuėjus į kitą patalpą ėmė suktis ratu sėdėdamas ant užpakalio. Todėl man labiau patinka dirbti su profesinės karo tarnybos kariais.

– Galbūt skaičiavote, kiek teko atlikti procedūrų?

– Per praėjusius metus buvo atlikta, berods, 1 200 kineziterapijos ir dar keli šimtai fizioterapijos procedūrų. Šiais metais, nors viską stabdė pandemija, jau yra atlikta per 800.

– Gal galėtumėte ką nors rekomenduoti, patarti ar palinkėti kariams?

– Pasak mokslininko Craigo Liebensono, žmonių fizinis aktyvumas mažėja dar vaikystėje, sulaukus vos penkerių metų. Linkėčiau visiems kariams būti fiziškai aktyviems. Likus kelioms dienoms nesiruošti fizinio pasirengimo testui, o tai daryti nuosekliai. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, per savaitę reikėtų bent 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinio krūvio ir padaryti dvi ar tris pasipriešinimo treniruotes. Tiek užtektų, kad karys palaikytų savo turimą fizinę formą. Žinoma, nereikia pamiršti pasivaikščiojimų ilgesniais nuotoliais, nebūtinai lygiu paviršiumi.

– Kuriuose Lietuvos kariuomenės daliniuose traumą besigydantis karys gali rasti kineziterapeutą ir kokia patekimo pas jį tvarka?

– Šiuo metu trys kineziterapeutai tarnauja Rukloje, po vieną – Alytuje, Marijampolėje, Pajūryje, Tauragėje, Panevėžyje, Kaune. Taip pat Druskininkų karių reabilitacijos centre dirba visa reabilitacijos specialistų komanda. Norint patekti pas specialistą nuodugniam ištyrimui, iš pradžių reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją arba reabilitologą.

– Ar kineziterapeutai Karo medicinos tarnyboje užsiima tik pacientų gydymu?

– Mūsų kineziterapeutai taip pat važiuoja kartu su sportininkais į varžybas. Ltn. Ignas Malakauskis padėjo kariams Pasaulio karių žaidynėse Kinijoje ir kariams krepšininkams Belgijoje, šiais metais ltn. I. Malakauskis dalyvauja projekte su neįgaliais kariais, o prieš metus šiame projekte dalyvavo ltn. Lukas Martinkus.

Rugsėjo 23 d. Klaipėdos apskr. VPK Prevencijos skyriaus ir Klaipėdos miesto PK pareigūnai, pasitelkę policijos rėmėją, vykdė priemonę dėl galimų prekybos alkoholiu pažeidimų.

Atlikus trylika kontrolinių pirkimų Klaipėdoje ir Plungėje esančiose parduotuvėse bei greitojo maisto restorane, nustatyti aštuoni pažeidimai – visais atvejais pardavėjos alkoholinių gėrimų pardavė 18 ir 19 metų asmenims, taip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme numatytas draudimas parduoti alkoholio jaunesniems nei 20 metų asmenims.

Visoms aštuonioms pardavėjoms buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl prekybos alkoholiu tvarkos reikalavimų pažeidimo. Už tokį pažeidimą gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų. Ekonominės sankcijos bus taikomos ir įmonėms, kurių darbuotojos padarė prekybos alkoholiu pažeidimų.

Priemonę vykdę pareigūnai pažymi, kad septyniose parduotuvėse kontroliniai pirkimai nepavyko – pardavėjos jose atsakingai patikrino dvidešimties metų neturinčių asmenų dokumentus ir įspėjo juos dėl gresiančios atsakomybės.