Šalies oro uostai dėl sprendimo juos sujungti į bendrą įmonę neskuba nei džiaugtis, nei sielotis. Tai esą yra politinis sprendimas, po kurio prasidėsiantys oro uostų jungimo procesai truks dar nežinia kiek.

Tik politinis sprendimas

"Šiandien nusprendėme, kad geriausias tolesnio oro uostų valdymo optimizavimo variantas – prijungti tarptautinius Palangos ir Kauno oro uostus prie Vilniaus oro uosto", – vakar surengtoje spaudos konferencijoje pranešė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Toks sprendimas šalies oro uostų vadovams nebuvo staigmena, nes apie bendros įmonės steigimą buvo kalbama nuo šios Vyriausybės kadencijos pradžios. Tiesa, oro uostų vadovai sako, kad dabar jų laukia didžiausias darbas, nes Susisiekimo ministerija tik nurodė kryptį, tačiau kaip ja eiti, reikės sugalvoti patiems.

"Ministerija uždavė politinį toną, kad nauja įmonė bus kuriama ant Vilniaus oro uosto platformos. Tai reiškia, kad mes šiame procese turėsime daugiausia darbo", – dienraščiui teigė neseniai Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovo postą užėmęs Gediminas Almantas.

Pasak jo, Vilniaus oro uostas pirmiausia turės susidėlioti vidinę strategiją, kurioje bus apibrėžta, kaip galėtų atrodyti ir veikti visus oro uostus administruosianti įmonė.

G.Almantas teigė negavęs pasiūlymo vadovauti bendrai įmonei. Apie galimą vadovą esą nebuvo kalbėta ir neoficialiai.

"Apie tai šnekėti dar tikrai anksti. Pirmiausia turi būti įsteigtas juridinis vienetas, kuriam būtų galima vadovauti. O tokio juridinio vieneto kol kas nėra, yra tik politinis sprendimas", – teigė Vilniaus oro uosto vadovas.

Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Vlaslovas, paklaustas, kaip vertina sprendimą sujungti visus tris šalies oro uostus, buvo lakoniškas: "Manau, kad Lietuvai bus geriau."

"O kalbant grynai apie mūsų oro uostą, žinoma, keisis administracinė struktūra, tikriausiai bus atleista žmonių. Bet daugiau nieko pasakyti negaliu", – sakė V.Vlaslovas.

Tikisi spėti iki vasaros

Susisiekimo ministras R.Sinkevičius vakar teigė, kad oro uostų sujungimas į bendrą įmonę gali duoti 1,2 mln. litų teigiamą metinį ekonominį efektą. Pasak jo, po reorganizacijos gali tekti atleisti iki 23 žmonių.

"Manome, kad toks oro uostų sujungimas iš esmės leistų efektyviau valdyti keleivių srautus, rinkodaros dalykus ir duotų sinerginį efektą. Manom, kad ekonominiu požiūriu tokia reorganizacija atneštų apie 1,2 mln. litų teigiamą ekonominį efektą. Žinoma, šiek tiek sumažėtų bendras darbuotojų skaičius – studijos autoriai skaičiuoja, kad tai galėtų būti apie 23 žmones", – sakė R.Sinkevičius.

Anot jo, pati reorganizacija papildomų lėšų pareikalauti neturėtų.

Ministras teigė, kad oro uostus tikimasi sujungti iki kitų metų vasaros, tačiau, pasak jo, viskas priklausys nuo to, kaip greitai projektui pritars Vyriausybė ir Seimas.

Plėtra būtų lengvesnė

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas teigė, kad po pertvarkos turėtų būti geriau subalansuota oro uostų plėtros strategija.

"Oro uostai veiks kaip ir veikę, mes centralizuojame valdymo struktūrą, siekiame būtent koordinuoti ir subalansuoti visą oro uostų vystymo strategiją ir, formuodami pagal skirtingus lygius bei dalis, atitinkamai – infrastruktūrą", – spaudos konferencijoje sakė A.Šliupas.

Pasak jo, po pertvarkos vežėjai nebus stumdomi iš vieno oro uosto į kitą, o tiesiog pasirinks jiems tinkamiausią vietą.

"Bus siekiama suformuoti skirtingų paslaugų ir lygių paketų formą, kai oro linijų bendrovės galės pasirinkti vienokią ar kitokią infrastruktūrą. Jų pasirinkimas priklausys nuo to, ko kiekvienai skrydžių bendrovei reikia, ko jie nori ir kokia infrastruktūra jiems labiausiai tinka", – teigė A.Šliupas.

Anot jo, kol baigsis reorganizacija, Kauno oro uostui vadovaus laikinasis vadovas, o naujo direktoriaus konkursas bus skelbiamas tik sujungus uostus.

Oro uostų pavadinimai nesikeis, o naujos įmonės, kuri juos valdys, pavadinimo R.Sinkevičius kol kas nenorėjo atskleisti.