KELIAMA IDĖJA SENĄJĄ VARĖNĄ PERVADINTI ČIURLIONIO VARĖNA: MERAS INICIATYVĄ VERTINA SKEPTIŠKAI

Pagerbiant vieno iškiliausių Lietuvos dailininkų ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą svarstoma Senąją Varėną pervadinti Čiurlionio Varėna.

Tokią idėją kelia M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisijos nariai.

Tuo metu ir Varėnos rajono meras, ir Senosios Varėnos bendruomenės atstovai skeptiškai vertina šią iniciatyvą.

M. K. Čiurlionis 1875 metais gimė dabartinėje Senojoje Varėnoje, tačiau jau po dvejų metų su tėvais persikėlė į Druskininkus.

Apie Senosios Varėnos pervadinimą kalbėta Seimo Kultūros komitete svarstant pasirengimą 2025 metais minėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.

„Galbūt Senosios Varėnos ir Varėnos rajono gyventojai vis dėlto supras, kad Senoji Varėna yra ta sakrali vieta, kur įvyko mūsų genijaus gimimo faktas, galbūt jis ten neilgai gyveno, bet jis ten gimė“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

Būtų toks paminklas, apie kurį turbūt niekas negalėtų ir svajoti

„Jeigu būtų nuspręsta Senąją Varėną pervadinti į Čiurlionio Varėną ir istorinis teisingumas to miesto pavadinime šiek tiek atsistatytų, ir būtų toks paminklas, apie kurį turbūt niekas negalėtų ir svajoti“, – tvirtino jis.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Senosios Varėnos bendruomenės pirmininkas Adomas Taraskevičius sakė, kad šiuo metu gyventojai nepalaiko tokio pasiūlymo.

„Tai sukėlė labai didelį erzelį pas mus, labai daug diskusijų“, – teigė jis.

„Kaip bendruomenės pirmininkas bendraudamas su gyventojais, jų yra apie tūkstantį, labai didelio pritarimo ir entuziazmo tam šiai dienai tikai nematau“, – tvirtino A. Taraskevičius.

Jo teigimu, Senosios Varėnos gyventojai labiau norėtų, kad jų gyvenvietei būtų suteiktas miestelio statusas.

„Mes labai norime patapti iš kaimo miesteliu. Juoba, kad ir M. K. Čiurlionio šeima, kai atsikėlė į Varėną, atsikėlė į Varėnos miestelį. Tai realu įgyvendinti, bet jei dėl pavadinimo vėl kiltų diskusijos, aš susilaikyčiau matydamas bendruomenės nuomonę“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

„Liūdna, kad Varėnos bendruomenės nariai nesuvokia M. K. Čiurlionio reikšmingumo. Jokios prievartos tikrai nėra. (...) Bet mes širdyje Senąją Varėną turėsime kaip Čiurlionio Varėną, vietą, kur gimė genijus“, – į bendruomenės vadovo poziciją reagavo V. Juozapaitis.

Varėnos rajono meras Algis Kašėta BNS patvirtino, kad vietos gyventojai ir jis pats skeptiškai vertina iniciatyvą dėl pavadinimo keitimo.

„Į politikų iniciatyvą pavadinti Senąją Varėną Čiurlionio Varėna žiūriu skeptiškai“, – sakė jis.

Anot mero, iniciatyvos ką nors pervadinti turėtų kilti pačioje Varėnoje, o ne Vilniuje.

Turi būti pačių gyventojų noras, poreikis. Ir dominuojantis noras. Senojoje Varėnoje tikrai taip nėra.

„Tokie dalykai turi būti derinami su bendruomene, dar geriau kai iš apačios iniciatyvos kyla dėl tokių svarbių dalykų. Turi būti pačių gyventojų noras, poreikis. Ir dominuojantis noras. Senojoje Varėnoje tikrai taip nėra“, – pažymėjo meras.

A. Kašėta sakė, kad juokaudami vietos gyventojai socialiniuose tinkluose svarstė, jog geriau Senąją Varėną pavadinti Čiurlioniškėmis nei Čiurlionio Varėna.

„Europoje taip pat nėra tokių pavyzdžių. Nei P. Picasso gimtinė, nei S. Dali, L. Beethoveno ar F. Chopino gimtinės nėra pavadintos jų vardu. Kartais oro uostą ar meno centrą pavadina menininkų vardu, bet ne visą administracinį vienetą“, – BNS teigė Varėnos meras.

Jis pabrėžė, kad savivaldybė seniai ir metodiškai rūpinasi M. K. Čiurlionio įamžinimu, populiarinimu.

„Mes gimimo vietą suradome, lokalizavome, toje vietoje pastatėme labai skoningą paminklą bažnytėlės šventoriuje, yra ir nuorodos į tą vietą, ir informaciniai stendai. Manau, kad buvo labai svarbu gimimo vietą pažymėti laukiant jubiliejaus. Taip pat atsirado akcentų mieste – ant bibliotekos sienos Čiurlionio motyvais kūrinys, paveikslas nutapytas. Turime ir daugiau planų“, – kalbėjo A. Kašėta.

Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, Lenkijoje, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininkas, sukūręs eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.