Koronavirusui pradėjus plisti Italijoje 29 proc. šalies gyventojų jautėsi išsigandę – savo susirūpinimą vertino aukščiausiais 8-10 balais, tuo tarpu visiškai ramūs (susirūpinimą vertino 1-3 balais) jautėsi 36 proc. gyventojų.

Paskelbus apie pirmąjį ligos atvejį Lietuvoje, itin susirūpinusiųjų dalis sumažėjo perpus (iki 15 proc.), o ramiųjų dalis išaugo iki 52 proc. (vietoj buvusių 36 proc).

„Panašu, kad žmonės susitaikė su situacija, o aktyvus sveikatos priežiūros įstaigų ir institucijų darbas, atvira komunikacija bei tai, kad daugelis tęsia įprastą gyvenimo ritmą, leido nurimti ir psichologiniam nerimui, kurį kėlė nežinomybė. Tyrimas taip pat parodė, kad trečdalis žmonių ėmėsi prevencijos veiksmų ir toks elgesys taip pat sukuria didesnio saugumo jausmą“, – sako „KOG Instituto“ projektų vadovė Eglė Šedbaraitė.

Dalis gyventojų imasi prevencijos

Prieš sužinant apie pirmąjį koronaviruso atvejį Lietuvoje, kas penktas respondentas teigė, kad jau ėmėsi kokių nors apsisaugojimo priemonių. Įvykus pirmajam atvejui, ši dalis padidėjo perpus – iki 30 procentų.

Dažniausios gyventojų taikomos prevencinės priemonės – dažnesnis rankų plovimas, masinių susibūrimo vietų vengimas, papildomas imuniteto stiprinimas ir papildomų būtiniausių negendančių maisto produktų atsargų įsigijimas.

Informacijos pakanka, tačiau valstybės pasiruošimą suvaldyti krizę vertina vidutiniškai.

Tyrimas parodė, kad aktyvi valdžios institucijų komunikacija turėjo teigiamą efektą. Daugelis respondentų nurodė, kad informacijos apie tai, kaip saugotis nuo viruso ir ką daryti užfiksavus atvejį kaimynystėje ar artimoje aplinkoje, pakanka.

Gyventojų nuomonė dėl Lietuvos institucijų pasirengimo suvaldyti galimą koronaviruso protrūkį Lietuvoje pagerėjo, tačiau išlieka ganėtinai skeptiška – vertina 2,8 balais iš 5 galimų. Skeptikų dalis (vertinančių pasirengimą 1-2 balais) yra lygiai 40 procentų.