Įvertinus darbdavių nuomonę, absolventų įsidarbinimą bei vidutines pajamas, geriausių abiturientų pasirinkimus ir kitus rodiklius, Vilniaus universitetas šiemet pirmavo 40-yje bakalauro ir vientisųjų studijų krypčių bei 37-iose magistrantų rengimo kryptyse.

Toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo universitetas, pirmavęs 11-oje bakalauro ir 11-oje magistrantūros studijų krypčių, bei Kauno technologijos universitetas, lyderiavęs septyniose bakalauro ir 13-oje magistrantūros krypčių.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas („Vilnius tech“) pirmavo 11-oje bakalauro ir vientisųjų studijų krypčių bei septyniose magistrantūros kryptyse. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas šiemet pirmavo septyniose bakalauro ir vientisųjų studijų kryptyse bei trijose magistrantūros kryptyse.

Toliau rikiuojasi keliose kryptyse lyderiavę universitetai: Klaipėdos universitetas, Vilniaus dailės akademija pirmavo keturiose bakalauro ir dvejose magistrantūros studijų kryptyse, o Lietuvos muzikos ir teatro akademija – trijose bakalauro ir trijose magistrantūros kryptyse.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas lyderiavo trijose bakalauro ir dvejose magistrantūros studijų kryptyse. Lietuvos sporto universitetas užėmė lyderio pozicijas dvejose bakalauro ir vienoje magistrantūros kryptyje.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija pirmavo vienoje bakalauro ir vienoje magistrantūros kryptyje, o Mykolo Romerio universitetas šiemet užėmė lyderio poziciją vienoje magistrantūros studijų kryptyje.

„Matome, kad iš tikrųjų negalima sakyti, kad universitetai visur yra stiprūs ar visur yra silpni. Yra studijų kryptys, kuriose jie yra geriausi, nepaisant to, kad tai yra galbūt ir specializuotas universitetas arba labai mažas universitetas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Tarp kolegijų šiemet ir toliau pirmauja Vilniaus kolegija, lyderiavusi 20-yje profesinio bakalauro studijų krypčių. Antroje vietoje liko Kauno kolegija, pirmavusi devyniose studijų kryptyse.

Toliau rikiuojasi Lietuvos inžinerijos kolegija, kuri pirmavo penkiose vertintose kryptyse, bei Panevėžio kolegija, lyderės poziciją užėmusi keturiose studijų kryptyse.

Dviejose kryptyse šiemet pirmavo Klaipėdos valstybinė kolegija ir „Vilnius tech“ universiteto Jūreivystės akademija. Utenos kolegija, Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Lietuvos verslo kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Vilniaus dizaino kolegija ir Vilniaus verslo kolegija lyderiavo vienoje studijų kryptyje.

„Matome dabar jau rezultatus po vadinamosios kolegijų reformos, po kolegijų sujungimo, ir tarsi atrodė, kad sujungus kai kurias kolegijas, ypatingai stiprias kolegijas, jos dar labiau sustiprės ir jose atsiras dar daugiau stiprių krypčių. Bet vis dėlto taip neatsitiko“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.

„Kai kurios kolegijos po sujungimo tikrai nesustiprėjo, o palyginti su praėjusiais metais, netgi sumažėjo tų krypčių, kuriose jos lyderiauja, ir jos tą lyderystę perleido kitoms kolegijoms“, – teigė ji.

Sprendimus dėl kolegijų reorganizavimo priėmė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas, siekęs, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.

Iš viso buvo vertinta 93 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų kryptys bei 83 magistrantūros studijų kryptys, ir 48 koleginės studijų kryptys.

Mažėja valstybinių gimnazijų, užtikrinančių aukštus abiturientų pasiekimus

Įprastų valstybinių ir savivaldybių gimnazijų, užtikrinančių aukštus abiturientų akademinius pasiekimus, toliau mažėja, o vis didesnę įtaką švietimo kokybės rezultatams įgauna kelios privačios ar mokinių atranką taikančios mokyklos.

Kaip trečiadienį pranešė žurnalas „Reitingai“, tokias tendencijas rodo publikacijos atliktas naujausias gimnazijų vertinimas pagal dalykus.

Geriausios gimnazijos

Pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus sudarytame dalykiniame reitinge matematikos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, Klaipėdos licėjus ir Vilniaus Žirmūnų gimnazija.

Lietuvių kalbos reitinge geriausios LSMU gimnazija, Vilniaus licėjus, Kauno jėzuitų gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija bei Vilniaus jėzuitų gimnazija.

„(Matematikos – BNS) 60-uke mes matome net šešias tautinių mažumų mokyklas. Jos yra žemesnėse pozicijose, bet vis dėlto yra jos 60-uke“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Šios minimos mokyklos: Vilniaus V. Sirokomlės gimnazija, Vilniaus S. Konarskio gimnazija, Vilniaus V. Kačialovo gimnazija, Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II-ojo gimnazija, Šalčininkų rajono Jašiūnų M. Balinskio gimnazija, Vilniaus A. Puškino gimnazija ir Vilniaus rajono Maišiagalos J. Obremskio gimnazija.

„Bet jeigu atidžiau pažvelgtume į (lietuvių kalbos – BNS) 60-uką, pamatytume, kad čia nėra nė vienos tautinių mažumų mokyklos. Neturime nė vienos tautinių mažumų mokyklos, kuri parengtų abiturientus valstybiniam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui puikiai arba labai gerai, kad būtų jos konkurencingos“, – teigė J. Kučinskaitė.

Istorijos geriausiai išmoko KTU gimnazija, „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Vilniaus V. Kačialovo gimnazija, biologijos – KTU gimnazija, Klaipėdos licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus licėjus ir Kauno jėzuitų gimnazija.

Pagal informatikos reitingą pirmavo Kaišiadorių rajono Rumšiškių A. Baranausko gimnazija, Vilniaus A. Puškino gimnazija, KTU gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija ir Klaipėdos licėjus, o chemijos – „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje, Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus.

Fizikos geriausiai išmoko „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, Vilniaus licėjus, Šv. Juozapo mokykla Vilniuje, KTU gimnazija, tuo metu anglų kalbos – KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija bei Vilniaus Žirmūnų gimnazija.

Geografiją geriausiai laikė KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, Kauno jėzuitų gimnazija, Šalčininkų rajono Eišiškių gimnazija, LSMU gimnazija, tuo metu ekonomikos ir verslumo – Kauno jėzuitų gimnazija, Klaipėdos licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir Vilniaus V. Kačialovo gimnazija.

Filosofijos pagrindų geriausiai išmoko Kauno jėzuitų gimnazija, Vilniaus licėjus, Kauno J. Jablonskio gimnazija, Ignalinos Č. Kudabos gimnazija ir Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazija.

Reitinge šiemet nepateiktas vokiečių ir prancūzų kalbos vertinimas. Žurnalo „Reitingai“ teigimu, šiuos egzaminus laikė tik pavieniai mokiniai iš skirtingų ugdymo įstaigų.

2025 metų laidos abiturientai yra pirmoji karta, kuri nuo 2023-ųjų mokėsi pagal atnaujintą bendrojo ugdymo programą ir laikė į dvi dalis išskaidytus valstybinius brandos egzaminus. Dalykiniame vertinime pateiktas bendras abiejų dalių vidurkis.

Dalykiniame reitinge pateikiami ne visų 350 Lietuvos gimnazijų vidurkiai, o tik 60-ies gimnazijų, kurių abiturientai atskiruose dalykuose pasirodė geriausiai.

Mokyklų finansavimas

Anot žurnalo „Reitingai“ vadovo pastaraisiais metais ženkliai išaugo skirtumas tarp įvairioms Lietuvos mokykloms skiriamo finansavimo.

„Žvelgiant į Lietuvos mokyklų finansavimą, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuva yra viena turtingiausių pasaulio valstybių pagal pinigų skirstymus. Bet mes suprantame, kad taip nėra“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Anksčiau išlaidos vienam mokiniui įvairiose Lietuvos mokyklose skirdavosi tris ar keturis kartus, o dabar mes jau artėjame prie šešių kartų“, – teigė jis.

Mokyklos Lietuvoje yra finansuojamos iš dviejų šaltinių: per Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir iš savivaldybės lėšų.

G. Sarafino teigimu, būtent pastarųjų lėšų paskirstyme nėra jokios sistemos.

„Tipiškoje gimnazijoje vieno mokinio (...) ugdymas kainuoja 2,3 tūkst. eurų, 2,5 tūkst. eurų, 2,8 tūkst. eurų per metus. Bet lygiai taip pat sočiai esama mokyklų, kur tos išlaidos viršija 10 tūkst. eurų, o kai kur ir dar daugiau“, – tikino G. Sarafinas.

Anot žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus, blogiausia tai, jog mokykloms skiriamų lėšų kiekis visiškai atsietas nuo ugdymo kokybės.

„(Vilniaus rajono Buivydžių Konvickio gimnazija – BNS) pagal rezultatus yra maždaug 300-ojoje vietoje iš 350 gimnazijų. O vienas mokinys kainuoja 13 855 (eurus – BNS), – pasakojo G. Sarafinas. – Paimkim kokią Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją, kuri yra pirmajame trejetuke tarp geriausių gimnazijų: tai joje vieno mokinio ugdymas per metus kainuoja apie 3 tūkst. eurų. Keturis kartus Buivydžiai nuneša Balčikonį į šoną pagal finansavimą.“