Nuo karo baisumų pabėgę, svetimoje šalyje be artimųjų atsidūrę žmonės – itin pažeidžiami, juos lengviau apgauti, užverbuoti ir įtraukti į išnaudojimo tinklą. Neabejojama, kad suirute jau karo pradžioje pradėjo naudotis nesąžiningi žmonės ir nusikaltėliai.

Niekam nepranešama

Nors apie tokius atvejus kol kas daugiausia kalbama įtarimų lygiu, tačiau Lietuvoje jau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos prekybos vaikais iš Ukrainos.

Praėjusios savaitės pabaigoje, penktadienį, Lietuvos policija pateikė statistiką. „Preliminariais duomenimis, nuo kovo 1 d. iš viso yra registruota šešiolika nukentėjusių ukrainiečių“, – „Kauno dienai“ nurodė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Kauno apskrities policijos atstovai praėjusią savaitę teigė, kad Kauno apskrities įvykių registre nėra nė vieno galimai nukentėjusių ukrainiečių atvejo. Jie patikslino, kad „atskira statistika apie nukentėjusiųjų pilietybes nevedama“, bet paminėjo atvejį, kai kovo 29 d. prekybos centre Karaliaus Mindaugo prospekte sumušta nepilnametė Ukrainos pilietė. Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Nevyriausybinės organizacijos nelinkusios džiaugtis tokia statistika, rodančia, kad Lietuvoje ukrainiečiai greičiausiai sulaukia tik geriausių patirčių. Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis koordinatorė Rugilė Butkevičiūtė „Kauno dienai“ teigė, kad viena iš problemų, kad apie įtartinus atvejus dažniausiai niekam nepranešama. Apie juos tik pasikalbama tarpusavyje, bet policijos ar kitų tarnybų, atsakingų organizacijų informacija nepasiekia.

„Jeigu išgirstama, kad žmogus verčiamas atidirbti iš kažkur atsiradusią skolą, sulaukia keistų pasiūlymų, informacijos, kuri priverčia suklusti, kad kažkas yra ne taip, norėčiau paraginti kreiptis į policiją. Tai galima padaryti ne tik skambinant 112, bet ir užpildant pranešimo formą per epolicija.lt“, – ragino koordinatorė.

Įtarimams oficialiai pasitvirtinus, būtų imamasi priemonių, apsaugančių jau nukentėjusius ir kitus žmones, nes būtų nutrauktos tolesnės nusikalstamos veikos. Be to, nesikreipiant į policiją atrodo, kad nieko blogo ir nevyksta, kad viskas ramu, todėl pernelyg atsipalaiduojama.

Apgaulinga tyla

„Statistikos su užfiksuotais atvejais nėra. Bet realiai nusikalstamos veikos prieš nuo karo pabėgusius žmones tikrai vykdomos“, – neabejojo R.Butkevičiūtė. Jai antrino kiti visuomenininkai, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis organizacijų atstovai.

Pavojus: prekybos žmonėmis rizika yra labai didelė, nes išsekę pabėgėliai kelyje tampa pažeidžiami. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

„Mūsų asociacijos organizacijos narės ir partnerės, tiksliau jų atstovai, lankosi pabėgėlių registracijos centruose, bendrauja su nuo karo Ukrainoje pabėgusiais žmonėmis. Iš jų girdime tam tikrų momentų“, – sakė koordinatorė.

Pavyzdžiui, į Pabėgėlių centrą Vilniuje atėję Lietuvos piliečiai siūlė ukrainietėms darbą viešbutyje, ieškojo tik moterų darbui kambarinėmis. Pašalinius žmonės pastebėjusiai savanorei kreipusis į pamainos koordinatorius, asmenys dingo.

Viena visuomenininkių ir pati per klaidą sulaukė įtartino darbo pasiūlymo. Siūlytoja – moteris, priėjo pagalvojusi, kad visuomenininkė – ukrainietė. Pasiūlymas – viliojantis. Bus nemokamas bendrabutis. Galės dirbti po 12 valandų per dieną, – vadinasi, daug užsidirbs, jokių mokesčių. „Ukrainietė“ vietoje teigiamo atsakymo turėjo klausimų. Po dviejų klausimų verbuotoja teatsakė, kad lietuviai labai keisti žmonės, kad prieis vėliau, bet taip ir nebepasirodė. Tai galimai buvo nelegalaus darbo pasiūlymas, bandymas išnaudoti.

Dėl prekybos vaikais

Dar viena atskira tema – dingę vaikai ir nepilnamečiai. Karo chaosas išblaško šeimas, neretai vaikai ir paaugliai kelionėje lieka vieni be tėvų, kitų artimųjų. Pasienyje dirba visuomenininkai, bandantys sumažinti riziką pabėgėliams tapti išnaudojimo ar prekybos žmonėmis aukomis.

Generalinė prokuratūra penktadienį išplatino pranešimą dėl pradėto ikiteisminį tyrimo dėl galimos prekybos vaikais, susijusios su 43 vaikų iš Ukrainos atvežimu į Lietuvą.

Kaip pranešta, kovo viduryje su pareiškimu dėl galimai planuojamų neteisėtų įvaikinimo atvejų į policiją kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, prašydama išnagrinėti ir įvertinti minėtų vaikų iš Ukrainos atvežimo į Lietuvą aplinkybes.

Tarnyba nurodė, kad keletas kartu su minimais vaikais kovo 2 d. į Lietuvą atvykusių suaugusiųjų turi ketinimų dalį šių vaikų išvežti į kitą valstybę neva laikinam svečiavimuisi šeimose, tačiau kiti duomenys, prokuratūros teigimu, leidžia manyti, kad juos ketinama įvaikinti.

„Abejonių dėl tokių ketinimų teisėtumo ir skaidrumo kelia ir tai, kad Lietuvos institucijoms iki šiol nepateikta jokių Ukrainos institucijų sprendimų ir oficialių dokumentų, kurie patvirtintų, kad toks šių vaikų išvežimas iš Ukrainos ir jų įvaikinimas kitoje valstybėje yra visiškai suderintas, pagrįstas ir teisėtas“, – rašoma pranešime.

Kol bus išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, minėtiems vaikams Lietuvoje yra paskirta institucinė globa.

Lengviau paveikti

Tai, kad ukrainiečiais, ne tik nepilnamečiais, šiuo metu lengviau pasinaudoti, lemia keli aspektai. „Šie žmonės sprendžia klausimus, kaip išgyventi. Bėga palikę visą savo turtą, namus, artimuosius. Situaciją sunkina, kad atvykę į Lietuvą jie nemoka vietinės kalbos, nežino, kokia čia tvarka, pabėgėlius spaudžia ir lėšų trūkumas, nerimas dėl ateities, dėl Ukrainoje likusių artimųjų, dėl gimtinės likimo. Visa tai lemia, kad žmonės lengviau susivilioja įvairiais pasiūlymais, kritinis mąstymas būna ne toks aštrus“, – vardijo R.Butkevičiūtė.

Carito Pagalbos nukentėjusiems nuo smurto programos vadovė Angelė Lazauskienė atkreipė dėmesį, kad pažeidžiamumą didina sunki finansinė situacija, kad moterys su vaikais arba vienos atvyksta čia be vyrų, nutrūkę ryšiai šeimose, Lietuvoje neturi ne tik šeimos narių, bet ir draugų, įvairios traumos, psichologinės krizės, fiziniai negalavimai.

Organizacijų atstovai iš lūpų į lūpas dalijasi atvejais, kai pavojai tyko jau pasienyje su Ukraina. „Ten daug siūlančiųjų kažkur nuvežti, apgyvendinti, pasirūpinti. Retas kuris ukrainietis gali patikrinti gautą pasiūlymą, išsiaiškinti, kur jis bus vežamas“, – kalbėjo R.Butkevičiūtė.

Pasienyje moterys ir merginos atsiduria prekybos žmonėmis taikiklyje išnaudojant jų pažeidžiamumą. „Aišku, čia ne tas atvejis, kai suriša rankas, per prievartą įsodina į transporto priemonę ir išsiveža. Viskas vyksta subtiliau. Identifikuojami pažeidžiami asmenys, įvertinama, ko jiems labiausiai trūksta, ir pagal tai sugalvojamas masalas“, – sakė koordinatorė.

Pavyzdžiui, karo pradžioje pasienyje buvo pastebėtas autobusas su užrašu, kad teikiamas apgyvendinimas ir pavėžėjimas. Moterys su vaikais viliojamos nemokamu apgyvendinimu, darbo pasiūlymais, o vėliau yra priverčiamos verstis prostitucija.

Į tokius žmones taikosi ir turto prievartautojai, ir bandantieji tiesiog išvilioti pinigų, pasisavinti dokumentus ar pan.

Į ką atkreipti dėmesį?

Saugiai ukrainiečiams pasiekus Lietuvą, čia jie taip pat privalo būti atidūs priimdami darbo pasiūlymus, įvertindami apgyvendinimo sąlygas.

R.Butkevičiūtė pabrėžė, kad labai svarbu, kad į pabėgėlių centrus negalėtų patekti pašaliniai asmenys. Centre gaunamais pasiūlymais žmonės linkę labiau pasitikėti, nes jis įsteigtas jiems padėti. Todėl buvo greitai sureaguota – norint patekti į pabėgėlių centrus, pirma reikia praeiti pro greta įėjimo budinčius Lietuvos šaulių sąjungos narius arba pareigūnus.

„Normalūs darbdaviai tikrai neina į centrus ieškoti, gaudyti potencialių darbuotojų“, – komentavo koordinatorė. Norintys įdarbinti ukrainiečius apie tai turėtų informuoti Užimtumo tarnybą, užregistruoti darbo vietą oficialiuose registruose, į kur kreipiasi darbo ieškantys ukrainiečiai. Tai veikia kaip tam tikras saugiklis.

„Atvykusiems į Lietuvą žmonėms sudėtinga susigaudyti naujos informacijos apie įvairias gyvenimo sritis sraute. Jie nežino, kuo gali pasitikėti“, – teigė pašnekovė.

„Kalbant apie seksualinį išnaudojimą, labai svarbu pasakyti, kad tokie rizikingo darbo pasiūlymai kaip darbas striptizo klube nekvepia kažkuo labai geru, nors ir būtų pristatomas kaip ekstranuostabi galimybė. Naudojamasi žmogaus pažeidžiamumu, ypač jeigu toks pasiūlymas gaunamas SMS žinute arba kažkur gatvėje“, – kalbėjo R.Butkevičiūtė.

Kaip žmonės įkliūna į išnaudojimo darbe ar kitokias pinkles? Sudėtingoje situacijoje atsidūrę žmonės lengviau susivilioja įtartinais pasiūlymais, be to, jiems sunkiau prieinama pagalba, ypač jeigu jie atsidūrę svetimoje šalyje, neišmano įstatymų, teisės aktų, prastesnė savivertė, šalia nėra juos padrąsinti, paprotinti galinčių artimųjų, draugų.

Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis yra įsteigusi visą parą veikiančią nemokamą karštąją telefono liniją 8 800 91 119 esantiems Lietuvoje ir +370 616 91 119 esantiems užsienyje. Pagalba linijoje teikiama lietuvių, anglų, rusų kalbomis. Šiuo numeriu galima kreiptis norint pasikonsultuoti bet kokiais įtarimą sukėlusiais klausimais, pavyzdžiui, norint pasitikslinti, ar verta pasitikėti konkrečiu darbdaviu, ar jo siūlomos darbo sąlygos atitinka įstatymus ir t.t. Sulaukiama skambučių, signalizuojančių ir apie ne itin sąžiningus pasiūlymus, kai kurie kertasi ir su teisės aktais.

Čia gali skambinti ne tik nukentėję asmenys, bet ir kokių nors įtarimų turintys specialistai arba tiesiog norintys pasitarti dėl konkrečios situacijos.

Šios linijos tikslas: teikti kompleksinę pagalbą, informuoti, konsultuoti, teikti emocinę paramą ir prireikus nukreipti asmenį tolesnei kompleksinei pagalbai į pagal savivaldybes dirbančias organizacijas.

Smurtas artimoje aplinkoje

R.Butkevičiūtė atkreipia dėmesį į ar vieną problemą – su karo pradžia niekur nedingo smurto, patirto Ukrainoje, artimoje aplinkoje problema.

„Dabar gyvenama kitomis sąlygomis, bet patirtos traumos niekur nedingo. Dažniausiai tik dar labiau paaštrėja, ypač jeigu šeima toliau gyvena kartu. Vienas iš svarbiausių dalykų žmogui – saugumas, o kai net namuose negali jausti saugus“, – kalbėjo koordinatorė. Lietuvoje pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje asmenims teikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, veikia nemokama linija 8 700 55 516, pagalba teikiama lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

Istorija rodo, kad karo metu padaugėja seksualinio smurto atvejų. Tipiniai atvejai, kai merginos, moterys yra prievartaujamos užkariauti šalį bandančios kariuomenės karininkų, kareivių. Smurtą naudoja net ir gyventojai ar diversantai. Vienas tokio elgesio siekių – sėti paniką bendruomenėje.

Anot R.Butkevičiūtės, Lietuva nepasiruošusi, neturi sukūrusi veiksmingos sistemos kompleksinei specializuotai pagalbai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto asmenims pradedant specializuota skambučių linija. Ėmusis žingsnių šioje srityje padėtume ir ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos moterims, nukentėjusioms nuo seksualinio smurto, prievartos.

Tyla: Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis koordinatorė R.Butkevičiūtė teigė, kad viena iš problemų, kad apie įtartinus atvejus dažniausiai niekam nepranešama. (Rugilės Butkevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.)

Ji džiaugėsi lietuvių susitelkimu organizuojant ir teikiant įvairią pagalbą tiek Ukrainoje likusiems žmonėms ir jos kariuomenei, tiek čia atvykusiems žmonėms, tačiau skatino dalytis ir informacija apie galimybes gauti pagalbos įvairiais gyvenimo atvejais, specialistų kontaktais.

Labai dažnai žmogus nenori sau ir aplinkiniams pripažinti, kad jam reikia pagalbos, pavyzdžiui, kenčiant darbdavio savivalę ar smurtą artimoje aplinkoje, tačiau turėdamas nemokamos anoniminės pagalbos linijos telefono numerį jis ar ji galbūt išdrįs apie tai bent prabilti, kas jau yra gera pradžia.

Baimė su kaltės jausmu

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė dr. Dalia Puidokienė per vieną nuotolinių asociacijos surengtų renginių, skirtų informacijai, susijusiai su pabėgėlių pažeidžiamumu, pasidalyti, teigė, kad baimė, kuri išginė ukrainiečius iš namų, – daugiaveidė.

Po šia baime, nerimu tūno ir paslėptas pyktis, ir bejėgiškumas, ir nepasitikėjimas savimi. Pažaboti baimę, nerimą, kurią karas Ukrainoje ir beprasmiškos žudynės, nesuvokiamas agresorių elgesys paaštrino ir Lietuvos gyventojams, padeda fizinė veikla, net ir paprastas kasdienis pasivaikščiojimas, kuo tikslesnė informacija, kad ir kokia baisi ji būtų, apie esamą situaciją, kuo išsamesnė informacija apie galimybes, pasirinkimo variantus esamoje situacijoje.

Baimę kontroliuoti labai padeda bendravimas, moralinis palaikymas, solidarumas, tiesa, nebandant nieko pagražinti, švietimas ir informavimas.

„Karas lemia triadą, su kuria susiduriame ir mes: skausmas, kaltė ir mirtis. Kaltės labai daug. Kodėl aš čia, kodėl pabėgau, kodėl aš ne su automatu rankoje?“ – galimas Lietuvoje prisiglaudusių ukrainiečių mintis vardijo vadovė, prabilusi apie vadinamąjį tragišką optimizmą, net ir pačią blogiausią patirtį paverčiant laimėjimu.

Toks mąstymas padės gyventi toliau. Svarbu geriausiai panaudoti bet kokią padėtį, naujai atrasti gyvenimo prasmę. „Be optimizmo nerasime prasmės gyventi. Negalime pasiduoti, turime ieškoti būdų, kuo galime būti naudingi“, – kalbėjo D.Puidokienė.

Pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis

Nacionalinė pagalbos linija 8 800 91 119. Visą parą veikianti nemokama pagalbos linija. Pagalba teikiama lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

Nacionalinė pagalbos linija, skambinantiems iš užsienio +370 616 91 119. Visą parą veikianti linija. Pagalba teikiama lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

Pagalba nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje

Specializuotos kompleksinės pagalbos centras 8 700 55 516. Nemokama pagalbos linija (I–IV 09–17 val.). Pagalba teikiama lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

Daugiau informacijos apie smurto formas: www.specializuotospagalboscentras.lt