PEDAGOGŲ STREIKAS: KAS VYKS KAUNO IR PAKAUNĖS MOKYKLOSE?

Prieš rytojaus įspėjamąjį mokytojų streiką – nemenka sumaištis. Dalis pedagogų apsisprendę toliau atvirai kovoti už geresnes darbo sąlygas ir didesnį atlyginimą, dalis – nedrįsta.

Varo į neviltį

Trečiadienio ryto duomenimis, Kauno mieste ir rajone streikuoti buvo pasiryžę daugiau kaip 150 pedagogų. Palaikymą streikui buvo išreiškusios šešios Kauno miesto ir dvi Kauno rajono ugdymo įstaigos.

Visas streiko mastas bus aiškus penktadienį 8 val. ryto, kai dvi valandas nebus vedamos pamokos. Streiką paskelbusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas sakė, kad protestas vyks laisva forma.

„Kaune streiko nuotaikos sklandė jau seniai, nes blogėjanti mokytojų finansinė padėtis, didėjantis krūvis, nesibaigiantys biurokratiniai reikalavimai varo mokytojus į neviltį. Nors esu tikra, kad dauguma Kauno mokytojų ir mokyklų vadovų nepatenkinti susidariusia padėtimi, tačiau streikuoti pasiryžo dar nedaug“, – likus dviem dienoms iki streiko „Kauno dienai“ teigė LŠDPS Kauno miesto ir rajono susivienijimo pirmininkė Rūta Gaulienė.

Palaikančius streiko reikalavimus mokytojus ji ragino išdrįsti pasakyti savo nuomonę ir prisijungti prie iniciatyvos. „Prisijungti prie šakos lygiu skelbiamo streiko gali bet kuris mokytojas, net jei jo mokymo įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos, jam tiesiog reikia kreiptis į mieste veikiančią profesinę sąjungą, kad ši sutvarkytų formalumus“, – aiškino pašnekovė.

Organizatoriai: A. Navickas sakė, kad protestas vyks laisva forma. (Andrius Navickas / LŠDPS nuotr.)

Tėvų palaikymas

R. Gaulienė pasakojo, kad streikui nusiteikę pedagogai jaučia mokinių ir jų tėvų palaikymą, tačiau natūralu, kad streiko galimybė kartu kelia ir nerimą daliai tėvų.

„Visuomenė supranta, kad situacija mokyklose kasmet blogėja, o ministerijos vykdomos reformos tik dar labiau sunkina mokytojų darbą ir kartu smukdo mokinių mokymosi ir pasiekimų kokybę“, – dėstė profsąjungos atstovė.

Įspėjamasis streikas truks vos dvi pamokas, tačiau ji supranta, kad tėvams gali iškilti papildomų rūpesčių ir klausimų, kaip bus ugdomi jų vaikai tuo laiku.

Prisijungti prie skelbiamo streiko gali bet kuris mokytojas, net jei jo mokymo įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos.

„Norime įspėti visus švietimo bendruomenės narius, kad, neatsižvelgus į mokytojų reikalavimus, iškils daug didesnė grėsmė visai švietimo sistemai artimiausioje ateityje. Tikimės, kad mūsų reikalavimai bus išgirsti ir mokytojai galės toliau sėkmingai ugdyti savo mokinius“, – sakė R. Gaulienė.

Pirmininkė apgailestavo, kad, jos teigimu, „Kaune jaučiamas didelis spaudimas ugdymo įstaigų vadovams neleisti mokytojams streikuoti ir nusistatymas prieš profesines sąjungas apskritai“.

„Tai labai liūdina, nes būtent profesinės sąjungos gali geriausiai atstovauti ir derėtis dėl visiems svarbių esminių reikalavimų. Norėtųsi patarti ugdymo įstaigų vadovams žvelgti į profesines sąjungas ir jų veiklą kaip į bendraminčius, kovojančius dėl visuotinio gėrio, nes jų keliamuose reikalavimuose nėra nė vieno, kuris būtų žalingas ar nenaudingas visai ugdymo įstaigai“, – kalbėjo R. Gaulienė.

Savivaldybių pozicijos

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė „Kauno dienai“ teigė, kad iš pokalbių su mokyklų vadovais susidarė nuomonę, jog didžioji dalis pedagogų streikuoti neketina.

„Savivaldybė laikosi pozicijos, kad mokyklos svarbiausias tikslas yra užtikrinti kokybišką vaikų ugdymą. Pedagogų darbo užmokestis ir kiti klausimai turėtų būti sprendžiami diskutuojant visoms suinteresuotoms šalims, pasitelkiant bendravimo ir bendradarbiavimo principus“, – teigė O. Gucevičienė.

Savivaldybės patarimas mokykloms – priimant „bet kokius sprendimus, būtina atliepti ne tik pedagogų, bet ir mokinių poreikius, užtikrinant nenutrūkstamą ugdymo procesą“, o mokinių tėvus ragina drąsiai kalbėti su mokyklų administracijomis jiems rūpimais klausimais.

Kauno rajono savivaldybės atstovai, paklausti dėl požiūrio į streiką, sakė, kad galimybę streikuoti numato LR teisės aktai, todėl savivaldybė neketina ir negali dėl to daryti jokio spaudimo.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja (ugdymui) Jolanta Jankauskienė teigė, kad šiuo metu Kauno rajono mokyklos dirba įprastu ritmu, tačiau jaučiamas mokytojų noras būti išgirstiems ir suprastiems, neabejingumas švietimo reikalams.

J. Jankauskienės turimais ketvirtadienio popietės duomenimis, streikuos dauguma Kauno r. Garliavos J. Lukšos gimnazijos ir dalis Lapių pagrindinės mokyklos mokytojų: Garliavos J. Lukšos gimnazijos streikuos apie 95 proc. mokytojų, visi direktoriaus pavaduotojai, Lapių pagrindinės mokyklos streikuos 8 profesinės sąjungos atstovai.

„Mokytojai nusiteikę parodyti vienybę ir solidarumą su kitais streikuojančiais Lietuvos mokytojais, atkreipti dėmesį į švietimo bendruomenėje esančius skaudulius“, – sakė savivaldybės atstovė. 

Jos nuomone, pastaraisiais metais kaita vyksta visose gyvenimo srityse, todėl kaita turi vykti ir mokyklų gyvenime.

„Vykstant pokyčiams švietimo sistemoje, Kauno rajono savivaldybėje sudaromos sąlygos mokytojams atnaujinti žinias, įgyti naujas kompetencijas, gauti profesionalias konsultacijas, praktinę pagalbą. Kauno rajono savivaldybė supranta mokytojų lūkesčius, siekia gerinti mokytojų darbo sąlygas: nuo 2022 m. skiria lėšų mokytojų mokymo priemonėms įsigyti, nuo 2023 m. sausio mėn. kompensuoja pedagoginių darbuotojų kelionės į darbą ir atgal išlaidas. Esame pasirengę konstruktyviam dialogui, bendradarbiavimui“, – kalbėjo J. Jankauskienė.

„Mes tikime, – tęsė pašnekovė, – kad Kauno rajono mokytojai turi ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet savo profesiją pasirinko iš pašaukimo, noro vesti vaikus mokslo keliu. Jeigu visi mokyklos bendruomenės nariai (mokiniai, jų tėvai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, vadovai) daugiau bendraus, pasitikės vieni kitais, savo kasdienius sprendimus ir veiklą grįs pagarba ir supratimu, palaikymu, tai galėsime išspręsti daug klausimų".

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja akcentavo, kad ir streiko metu mokiniai mokyklose bus saugūs, prižiūrimi, nes streikuojantys mokytojai bus savo darbo vietose.

Dainius Žvirdauskas / Vilmanto Raupelio nuotr.

Streiko reikalavimai

Ko nori pedagogai? Didesnių atlyginimų, mažiau mokinių klasėse ir kt.

LŠDPS reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo rugsėjo kiltų 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat, kad per vienus metus pradinėse klasėse mokinių skaičius sumažėtų nuo 24 iki 18, o vyresnėse – nuo 30 iki 24, mažėtų darbo krūvis.

Vyriausybė laikosi ankstesnių susitarimų, kad atlyginimai pedagogams iki 130 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo kiltų kitąmet, taip pat vadina kai kuriuos kitus reikalavimus sunkiai įgyvendinamais.

Profsąjunga perspėja, kad, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) neįgyvendinus duotų pažadų dėl vidutinio mokytojų darbo užmokesčio dydžio, rugsėjo pabaigoje surengs ir tikrą streiką.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl keliamų reikalavimų, yra paskelbusi ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji siekia, kad mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o aukštųjų mokyklų dėstytojams – 150 procentų. Šių pažadų ŠMSM neatsižada.

Ši profsąjunga taip pat reikalauja, kad kitais metais švietimo pagalba ir ikimokyklinis ugdymas būtų finansuojami 100 proc. iš valstybės biudžeto, prašo peržiūrėti mokytojų etato struktūrą, siekia mažesnio mokinių skaičiaus klasėse ir įvesti tyrėjo krepšelį.

Mokytojų reikalavimus dėl didesnio darbo užmokesčio palaikome, bet jokiu būdu nepalaikome pasirinkto būdo jo siekti – streiko.

Prieš dvejus metus parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Be viso kito, tuo įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus.

Vyriausybė žada, kad kitais mokslo metais mokytojų atlyginimai pasieks minimus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kaip ir numatyta partijų susitarime, atlyginimus keliant dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas yra teigęs, kad svarbu, jog penktadienį vyksiančio streiko metu būtų užtikrintas ugdymo procesas.

„Apsitarėme, kas yra daroma, ar informuojamos mokyklos, mokyklų vadovai, kokie priimami sprendimai, kad nenukentėtų ugdymo procesas ir per įspėjamąjį streiką“, – teigė ministras.

Mokyklų vadovų lyderis: mokytojus palaikome, bet ne streiką

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas trečiadienį perpiet sakė neturįs informacijos, kad jo vadovaujamos mokyklos mokytojai streikuotų, tačiau tam yra pasiruošęs.

„Kiek žinau, Kaune didžioji dauguma mokytojų priklauso kitai profesinei sąjungai, ne tai, kuri organizuoja įspėjamąjį streiką“, – „Kauno dienai“ sakė D. Žvirdauskas. Jis aiškino, kad mokyklų vadovai turi iš anksto būti informuoti, kiek mokytojų planuoja streikuoti, kad galėtų susiplanuoti, kaip užimti mokinius per tas pamokas, kurių mokytojai streikuos.

„Yra reikalavimai tokią informaciją pateikti prieš tris dienas, bet teko girdėti, kad vadovai gali būti įspėti tik iš vakaro“, – kalbėjo asociacijos vadovas. Tokiu atveju ryte direktoriams teks verstis per galvą ir perdėlioti ugdymo procesą.

„Jeigu streikas bus toks trumpas – dvi valandos, didelių nuostolių neturėtų būti, tačiau mūsų, mokyklų vadovų, pozicija, kurią jau esu viešai išsakęs, – mokytojų reikalavimus dėl didesnio darbo užmokesčio palaikome, bet jokiu būdu nepalaikome pasirinkto būdo jo siekti – streiko. Mokiniai neturėtų nukentėti. Jie nukentėjo per pandemiją, dėl daugybės kitų dalykų. Protestą reikėtų suorganizuoti tokia forma, kuri netrukdytų ugdymo procesui“, – vertino D. Žvirdauskas.

Jis papildė, kad pats ugdymo procesas dėl dviejų pamokų nesubyrėtų. Streikuojant daugiau mokytojų, mokinius užimti galėtų ir administracijos darbuotojai arba būtų galima organizuoti užsiėmimus aktų salėje, kitokias veiklas.

„Ugdymui būtų žymiai pavojingiau ilgalaikis streikas. Tada būtų labai blogų padarinių. Gyvename sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis, bet koks streikas, bet kokia sumaištis gali turėti neprognozuojamų padarinių“, – sakė D. Žvirdauskas.

Ilgalaikis streikas preliminariai numatytas rugsėjo pabaigoje.

Jis siūlė susėsti visoms pusėms, dalyvaujančioms kuriant mokytojų gerovę: ir profesinėms sąjungoms, ir savivaldybėms, ir ministerijai, ir mokyklų vadovams.

Ką šioje situacijoje gali padaryti mokyklų vadovai? Pasak D. Žvirdausko, ne itin daug. Jie dirba su tokiu finansavimu, koks yra skiriamas.

Asociacijos vadovas pasigenda profesinių sąjungų vienybės, be to, reikėtų dėti visus faktus ant stalo ir apsieiti be nepagrįstų kaltinimų mokyklų vadovams. „Per praėjusį streiką buvo paskleistas absoliučiai klaidingas naratyvas, kad reformai neva trukdo nekompetentingi vadovai“, – prisiminė D. Žvirdauskas.