Po trečiadienį vykusio uždaro Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio, skirto aiškintis, kodėl teko grąžinti pilietybę, jo pirmininkas Laurynas Šedvydis BNS teigė, jog po V. Kazakevičiaus sprendimo kreiptis į teismą Vidaus reikalų ministerija atliko vidinį tyrimą.
Anot parlamentaro, šis parodė, jog ministerija negalėtų „įrodyti, jog tas žmogus kovėsi Rusijos pusėje“.
Apie tai, kad vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius V. Kazakevičiui grąžino Lietuvos pilietybę rugsėjo pabaigoje, pirmasis paskelbė naujienų portalas „15min“.
Ministras tokį sprendimą priėmė liepą administracinėje byloje sudarius taikos sutartį tarp šio asmens ir Vidaus reikalų ministerijos. Regionų administracinis teismas taikos sutartį patvirtino rugsėjo 3-iąją.
„Jis nekariavo, ir kodėl, nes yra gauti duomenys dėl jo darbo, kad jis eina į darbą Lietuvoj, jis atostogauja Lietuvoj, jis išskrenda, parsiskrenda, grįžta, jis buvo Lietuvoj“, – kalbėjo L. Šedvydis.
„Tai gali netyčia būti taip, kad kadangi pavardė ir vardas nėra kažkokie reti, gali būt, kad žmogus buvo supainiotas su kitu žmogumi ir dėl to ministerija padarė, matyt, racionalų sprendimą, padarė taikos sutartį“, – aiškino komiteto vadovas.
Pagal taikos sutartį, „15min“ duomenimis, ministerija V. Kazakevičiui taip pat turėjo sumokėti beveik 3,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų ir 1 tūkst. eurų kompensaciją.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė žurnalistams teigė, jog vykdant procedūras su V. Kazakevičiumi susisiekti nepavyko.
„Tuo metu mūsų žiniomis su juo susisiekti nepavyko. Galbūt taip pasakysiu. Na, post factum, jo žodžiais tariant, jis turbūt buvo Lietuvoje, bet (...) mes su juo susisiekti negalėjom“, – tikino ji.
Apie kartu su Migracijos departamentu vykdytą vidinį tyrimą žurnalistams nedetalizuodama patvirtino ir vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė.
Anot jos, sprendimas grąžinti pilietybę buvo priimtas apklausus suinteresuotos institucijas, užsienio šalių žvalgybas bei valstybės sienos apsaugos tarnybas, išnagrinėjus begales dokumentų, Sodros duomenis.
„Įvertinom visas aplinkybes, teisines galimybes, įvertinant visą informaciją, visų tarnybų pateiktą informaciją, mes negalim atskleist kokių tarnybų, ir galiausiai sprendimas buvo toks, koks yra“, – sakė viceministrė.
A. Ščerbaitė sakė, jog galimai reiktų pakeisti dalį vidinių procedūrų, susijusių su surinkta informacija ir medžiaga, tačiau jų nedetalizavo.
Tuo metu E. Gudzinskaitė teigė, jog Migracijos departamentas savo praktikoje įvedė papildomų elementų vidaus tvarkose bei procedūrose.
„Kad būtų dar iš daugiau kampų pažiūrėta į tą patį atvejį. Nes kuo sudėtingesnis atvejis, tuo daugiau plokštumų reikia pamatyti. Tai šiuo atveju tiesiog supratom, pamatėm, kad galėjome be didesnių sąnaudų dar keletą plokštumų patikrinti“, – teigė ji.
Kaip pernai spalį rašė BNS, iš 1984 metais gimusio V. Kazakevičiaus ir 1978 metais gimusio Juozo Samuolio buvusios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimu pilietybė atimta Migracijos departamentui gavus informacijos, kad šie asmenys galimai tarnauja Rusijos pajėgų pusėje ir kovoja prieš Ukrainą.
Migracijos departamentas tuomet nurodė, kad su šiais žmonėmis oficialiais kanalais susisiekti nepavyko, tačiau įstatyme numatyta galimybė atimti pilietybę, jei asmuo be Vyriausybės leidimo tarnauja kitos valstybės tarnyboje.
A. Bilotaitė „15min“ sakė, kad nekilo abejonių dėl specialiųjų tarnybų pateiktos informacijos priimant sprendimą atimti V. Kazakevičiaus pilietybę.
Pernai rugsėjį Lietuvos pilietybė taip pat buvo atimta iš Rusijos kariuomenėje tarnaujančio ir Ukrainoje kovojančio lietuvio Kęstučio Kvietkaus.
Anot vidaus reikalų viceministrės, kiti minėti du asmenys dėl pilietybės į teismus nesikreipė. Ji taip pat teigė iš atsakingų institucijų neturinti informacijos apie daugiau priešiškų valstybių pusėje kariaujančius Lietuvos piliečius.
