Seimui labai sunkiai sekasi priimti naują įstatymą, kuris įteisintų platesnes galimybes turėti dvigubą pilietybę.

Beviltiškai įstrigo

Vakar Seimo nariai vėl ėmėsi jau daugiau kaip prieš pusantrų metų parengto Pilietybės įstatymo naujos redakcijos priėmimo. Tačiau ir vėl įstrigo dėl nesutarimų kai kuriais esminiais klausimais.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras nėra tikras, ar visą įstatymą pavyks priimti iki Naujųjų metų. Be to, įstatymo įsigaliojimas gali būti atidėtas dar ilgesniam laikui, jeigu Seimas pritartų pasiūlymui nedelsiant kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu išaiškinti, ar priimtojo įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją.

Naujas Pilietybės įstatymas pradėtas rengti po to, kai KT jau prieš ketverius metus paskelbė, kad iki šiol galiojęs įstatymas nustato pernelyg plačias galimybes turėti dvigubą pilietybę, todėl prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl to, kad Lietuvos pilietis gali būti kitos šalies piliečiu tik atskirais, išimtiniais atvejais.

Radikalus siūlymas nepraėjo

Kaip ir tikėtasi, bene daugiausia diskusijų sukėlė įstatymo straipsnis, numatantis atvejus, kada Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis.

Nedidelė grupė Seimo narių siūlė išvis išbraukti visus projekte išvardytus "atskirus atvejus", kai galima dviguba pilietybė. Pasak Liberalų sąjūdžio atstovo Gedimino Navaičio, tokiu pasiūlymu esą būtų panaikintos bet kokios "dviprasmiškos interpretacijos" dėl dvigubos pilietybės instituto ir įtvirtinama "aiški ir gana paprasta pozicija – Lietuvos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos piliečiu".

Tačiau S.Šedbaras pabrėžė, jog šis pasiūlymas prieštarautų Konstitucijai ir KT išaiškinimui, kad įstatymu būtina numatyti atskirus, ypatingus, išskirtinius atvejus, kai Lietuvos pilietis turi ir kitos valstybės pilietybę. Grupės Seimo narių pasiūlymas, pasak S.Šedbaro, įtvirtina vadinamąjį Lenkijos, Izraelio ar Jungtinių Amerikos Valstijų teisinį variantą, nors Lietuvos Konstitucija "surašyta visai kitaip, todėl negalima įstatymuose palikti spragos".

Panašiai kalbėjo ir premjeras Andrius Kubilius. "Aš sutinku su tuo, kad Lietuva yra maža valstybė ir turi branginti kiekvieną savo pilietį. Tačiau šis G.Navaičio pateiktas pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai ir mes negalime jo priimti", – sakė jis. Todėl Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasiūlymu buvo nuspręsta atmesti grupės parlamentarų pateiktą pataisą.

Daugiau kaip dešimt išimčių

Naujos redakcijos Pilietybės įstatyme ketinama numatyti daugiau kaip dešimt išimčių, kai Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis.

Tokia galimybė sudaroma asmenims, kurie gimdami įgijo dvigubą pilietybę, taip pat asmenims, ištremtiems arba pasitraukusiems iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11-osios ir dėl to įgijusiems kitos valstybės pilietybę, tokių asmenų palikuonims.

Nustatyta, kad dviguba pilietybė leidžiama lietuvių kilmės asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po Kovo 11-osios ir įgijusiems ES ar NATO valstybės pilietybę. Be to, pagal naująjį įstatymą dviguba pilietybė leidžiama lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems gretimose valstybėse, piliečiams, sudarantiems santuoką su kitos valstybės piliečiu ir dėl to savaime įgijusiems tos valstybės pilietybę, jeigu nuo santuokos sudarymo nėra praėję treji metai.

Dviguba pilietybė leidžiama Lietuvos piliečio įvaikintiems asmenims, Lietuvos piliečiui, įvaikintam kitos valstybės piliečio ir dėl to įgijusiam kitos valstybės pilietybę, taip pat kitos valstybės piliečiui, Lietuvos pilietybę įgijusiam išimties tvarka, ir asmeniui, gavusiam pabėgėlio statusą Lietuvoje.