Pilietybės referendumo kampanijai – 230 tūkst. eurų | Diena.lt

PILIETYBĖS REFERENDUMO KAMPANIJAI – 230 TŪKST. EURŲ

  • 21

Vyriausybė gegužę planuojamo referendumo dėl dvigubos pilietybės kampanijai žada išleisti apie 230 tūkst. eurų.

„Vyriausybės kanceliarija valstybės biudžeto lėšomis (planuojama apie 230 tūkst. eurų) įpareigota informuoti visuomenę apie referendumo dėl pilietybės išsaugojimo tikslus, esmę, svarbą ir pasekmes“, – rašoma kanceliarijos BNS pateiktame atsakyme.

Seimas prieš kelias savaites pavedė Vyriausybei skelbti informaciją apie šį referendumą.

Ministrų kabinetas šią savaitę nusprendė, kad pinigai tam bus paimti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos asignavimų.

Vyriausybė nurodė, kad planuoja sudaryti darbo grupę Seimo pavedimui įgyvendinti ir užtikrinti veiklos koordinacijai. Planuojama parengti tarpžinybinį komunikacijos planą, viešinimo projektus, suformuoti tarpinstitucinį koordinatorių tinklą.

Anot kanceliarijos, tam bus vykdomi viešieji pirkimai ir naudojami institucijų esami ištekliai.

Seimas spalį priėmė sprendimą skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, keičiant Konstitucijos 12 straipsnį, tačiau jo galiojimas sustabdytas, kol nutarimą įvertins Konstitucinis Teismas (KT).

Teismas turėtų pasisakyti, ar galima referendumo balsavimą rengti su dviejų savaičių pertrauka – Seimo sprendimu referendumas vyktų kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną su numatomu prezidento rinkimų pirmuoju ir antruoju turu.

Piliečiams privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.

Rašyti komentarą
Komentarai (21)

...

Lietuvos IŠDAVIKAI ir toliau nori Lietuvą melžt, jūs už pinigą bet ką parduosit! - nereikia mums IŠDAVIKŲ!

Cia,cia

Paskaicius komentarus , tiesiog klaiku neitiketina kad tiek yra tusciu smegenu proteliu, like ir pavydas kitiems kad kazkas kazka pasieke ir islaiko isvaziavusieji Lietuviai savo likusias seimas,gimines,paremdami pinigais,daigtais.Mes kiekvienas Lietuvis turime teise i savo salies pilietybe, mes gimeme tam kraste ir uzaugom, o kad ieskome patys geriau taip pat sunkiai dirbame kitur. O kad musu valdzia baigia paskutines kelnes numauti nuo musu visu nesiima jokios kontroles su darbdaviais kurie apgaudineja pacia valdzia ir vagia pinigus nuo ju paciu mokedami algas vokeliuose,arba minimuma nors tas darbas atliktas gal vertas dvigubos algos.Patikekit niekas niekur nevaziuotu visiems malonu buti su savais, jeigu galetu buti minimum 1000, ir kainos normalios parduotuvese, nes europoje daug kas pigiau nei pas mus. Zmones turetu daugiau galimybiu socialiniam praturtejimui,kelionems kad ir prie juros nuvaziuoti.Musu senesnes kartos zmonems butu lengviau,pencijos didesnes, daugiau patogumu.

zelemunčikas

Patikėkite,niekuomet nekalbu to,ko nežinau.Beveik niekam iš emigrantų nereikalinga ta dviguba pilietybė.Ji reikalinga krūvelei gandragalvių aferistų prasukti aferą naudingą sau,o ne Letuvai.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS