„Įprastai lėktuvas skrenda apie 700–800 km/val. greičiu. Jėga, su kuria lėktuvas atsitrenktų į balioną arba balionas į lėktuvą, būtų didžiulė ir, be abejo, yra tikimybė, kad po tokio susidūrimo lėktuvas kristų“, – aiškino pilotas Kęstutis Zagreckas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kartais katastrofos įvyksta net tuomet, jei į pilotų kabiną ar variklį atsitrenkia paukštis. Šiemet sausį po tokio susidūrimo krito Pietų Korėjos lėktuvas. Tada žuvo 179 žmonės.

„Stiklas – labai storas ir vadinamas šarvuotu. Jis suklijuotas iš 3 sluoksnių ir atlaiko dideles jėgas. Tačiau net jei anties dydžio objektas atsitrenkia į stiklą, jį pramuša“, – pasakojo pašnekovas.

Nors oro navigacijos specialistai ir kariuomenė, atsitikus tokiai situacijai, įspėtų pilotus apie galimą susidūrimą, tačiau pilotai nespėtų baliono išvengti. Lėktuvas nėra greitai valdomas kaip, pavyzdžiui, automobilis, todėl negali staiga aplenkti objekto.

„Lėktuvas skrenda apie 200 metrų per sekundę. Todėl, jei balionas iškils priekyje, nespėsime sureaguoti“, – kalbėjo pilotas.

Valdžia savo ruožtu davė kariuomenei leidimą balionus numušinėti.

„Žalia šviesa užsidegė. Dabar lieka klausimas dėl rizikų valdymo ir techninių galimybių. Problema ta, kad balionai skrenda labai aukštai, todėl kažką padaryti nuo žemės yra sudėtinga ir net beveik neįmanoma“, – tikino konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

„Pirmiausia šaudymas keltų grėsmę. Antra – balionai pakyla į 8 kilometrų aukštį, tad net kulkosvaidžiai jų nepasieks“, – sakė atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.

K. Gudžiūnienės/ELTOS nuotr.

Kariuomenė turi artimojo bei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, kurios taikinius naikina raketomis.

„Trumpojo nuotolio sistemos galėtų pasiekti balioną, tačiau tai brangus dalykas. Be to, jos galėtų sukelti daugiau žalos, nes tuomet reikėtų uždaryti oro erdvę“, – neslėpė L. Kasčiūnas.

Tokios sistemos raketa gali kainuoti net keletą milijonų eurų.

„Priešiška šalis norėtų, kad sumažintume savo arsenalą. Vietoje to, kad padėtume Ukrainai ir stiprintume savo šalį, numušinėtume pigius balionus brangiomis priemonėmis”, – tvirtino G. Bagdonas.

Į Lenkijos teritoriją įskridus dronams, buvo pakelti sąjungininkų naikintuvai. Lietuva neatsilieka – Šiauliuose taip pat kiekvieną dieną budi oro policija. Tačiau, ekspertų nuomone, tai nėra geras sprendimas.

„Su kuo naikintuvai numušinės balionus? Su sparnu ar uodega? Tai yra neefektyvu ir neadekvatu“, – aiškino G. Bagdonas.

LNK stop kadras

Svarstomas ir kūrybiškas sprendimas – pritaisyti pabūklus prie mažesnių lėktuvėlių.

„Yra lengvieji arba ultra lengvieji orlaiviai. Juos integravus su dronais, būtų įmanoma sukurti dar vieną instrumentą prieš balionus“, – dalijosi L. Kasčiūnas.

Pati kariuomenė galimų priemonių kol kas viešai neskelbia. Tačiau tarp politikų girdėti kalbų apie lazerius.

„Taip, tačiau tai tik pradinės stadijos. Mums dažnai sunkiai sekasi užtikrinti kariuomenės, mokslo ir pramonės santykį“, – sakė konservatorių lyderis.

Ž. Gedvilos/ELTOS nuotr.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo verslui 1 mln. eurų, jei šis sugalvotų, kaip apsisaugoti nuo balionų.

Numušto baliono krovinys gali sukelti daug žalos.

„Praeitais metais buvo atvejis, kai balionas, išleidęs gelį, pats dėl techninių priežasčių krito žemyn ir pramušė negyvenamos sodybos stogą“, – pasakojo L. Kasčiūnas.

Politikai svarsto, kad reikėtų didinti bausmes Lietuvos piliečiams, kurie tokius balionus su cigaretėmis priima. Taip pat norima tokią veiklą prilyginti terorizmui ir bausti 18 metų laisvės atėmimu.