PO SPROGIMO VIRŠULIŠKĖSE – ĮSPĖJIMAS VISIEMS: UŽ TAI GRESIA BAUDOS

Po metų pradžioje plačiai nuskambėjusios tragedijos, kai Vilniuje sprogo daugiabučio butas, gyventojams primenami svarbiausi dalykai, padedantys išvengti tokių ir panašių nelaimių. Viena saugumo priemonių, kurios reikėtų nepamiršti, – daugiabučių laiptinėse nelaikyti daiktų.

Daugiabučių gyventojams, ne vietoje palikusiems daiktus, gali grėsti net 70 eurų bauda.

„Taip, gali grėsti baudos. Pagrindiniai daiktai, kurie yra laikomi laiptinėse, – dviračiai, žiemos metu rogutės, vežimėliai, vyresnio amžiaus žmonės dažnai laiptinėse padeda gėlių, spintelių“, – LNK žurnalistams vardijo „Civinity namai“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas

Pasirodo, ir tokios dekoracijos kaip gėlės laiptinėse neturėtų stovėti. Pasak G. Stanišausko, „tai sumažina kelią praėjimui, t. y. evakuacinį kelią. Tai yra bendrojo naudojimo laiptinė, ji priklauso visiems ir ji negali būti užkrauta pašaliniais daiktais.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Palikti laiptinėse daiktai kelia pavojų ne tik evakuacijos atveju, tačiau neapsaugo ir nuo ilgapirščių. Statistika rodo, kad kasmet daugybė gyventojų iš laiptinių praranda asmeninių daiktų, dažniausiai dviračių. „Ne tik dviračiai, bet ir paspirtukai, retkarčiais vaikiški vežimėliai ilgapirščių būna pasisavinami. Dėl to rekomenduojama kuo mažiau daiktų, ypač vertingų, laikyti bendrojo naudojimosi patalpose, laiptinėse“, – priminė pašnekovas.

Pasak G. Stanišausko, kai kurie gyventojai nežino, kur nebereikalingus daiktus dėti. „Situacija tokia, kad gyventojai tingi išsinešti daiktus arba nežino, kur reikia juos utilizuoti ar pristatyti, nors daug ką galima nuvežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę ir tai jiems nieko nekainuos. Tačiau jie verčiau numeta į laiptinę ar rūsį ir paprasčiausiai užmiršta.“

Žurnalisto pakalbinta daugiabučio gyventoja džiaugėsi, kad jos laiptinėje vyrauja tvarka. „Nėra pas mus laiptinėje, kas palieka visa šita. Čia aš gyvenu nuo 1975 m. ir visą laiką pas mus tvarkinga.“

Tačiau kas atsakingas už tai, jei nelaimės atveju visgi daiktai laiptinėje pasimaišė ir sukėlė dar daugiau nemalonumų? „Civinity namai“ atstovo teigimu, „pirmiausia atsakomybę prisiimtų namo administratorius.“ Tačiau pašnekovas priminė, kad „tiek administratorius, tiek patys gyventojai turi prisižiūrėti, nes jie yra to namo gyventojai, to namo širdis, jie ir turi matyt, kas yra negerai, ir tarpusavyje kalbėtis, bendrauti ir tvarkytis.“ O bendro sutarimo tarp gyventojų neatsiradus, būsto administratorius turi visus daiktus pašalinti.

Po metų pradžioje plačiai nuskambėjusios tragedijos, kai Vilniuje sprogo daugiabučio butas, gyventojams primenami svarbiausi dalykai, padedantys išvengti tokių ir panašių nelaimių. Viena saugumo priemonių, kurios reikėtų nepamiršti – daugiabučių laiptinėse nelaikyti daiktų.

Apie tai plačiau LNK žurnalistams papasakojo „Civinity namai“ atstovas G. Stanišauskas.

Daugiabučių gyventojam, ne vietoje palikusiems daiktus, gali grėsti net 70 eurų bauda.

„Taip, gali grėsti baudos. Pagrindiniai daiktai, kurie yra laikomi laiptinėse, – dviračiai, žiemos metu rogutės, vežimėliai, vyresnio amžiaus žmonės dažnai laiptinėse padeda gėlių, spintelių.“

– Paminėjote gėles, net ir ši puošmena negali būti laikoma?

– Tikrai taip, „nes ji sumažina kelią praėjimui, t. y. evakuaciniam keliui.

– Viskas dėl to, kad būtų saugu nelaimės atveju tiesiog kuo greičiau pasišalinti?

– Tikrai taip. Tai yra vadinama bendro naudojimo laiptine, ji priklauso visiems ir ji negali būti užkrauta pašaliniais daiktais.

– Palikti daiktai laiptinėse ne tik pavojaus atveju, bet ir nuo ilgapirščių (neapsaugo). Statistika yra iškalbinga, kasmet daugybė gyventojų praranda asmeninius daiktus, dažniausiai dviračius iš laiptinių.

– Tikrai taip. Ne tik dviračiai, bet ir paspirtukai, retkarčiais vaikiški vežimėliai ilgapirščių būna pasisavinami. Dėl to rekomenduojama kuo mažiau daiktų, ypač vertingų daiktų, laikyti bendrojo naudojimosi patalpose, laiptinėse.

– O ką sako statistika? Kaip yra iš tiesų? Nes kasmet Lietuvoje nutinka daugybė nelaimingų atvejų būtent dėl to, kad gyventojai evakuodamiesi ima ir užkliūna už tų gyventojų paliktų daiktų.

– Situacija tokia, kad gyventojai tingi išsinešti daiktus arba nežino, kur reikia juos utilizuoti ar pristatyti, nors daug ką galima nuvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles ir tai jiems nieko nekainuos. Tačiau jie verčiau numeta į laiptinę ar rūsį ir paprasčiausiai užmiršta.

„Nėra pas mus laiptinėje, kas palieka visa šita. Pažiūrėkite, mūsų laiptinė tvarkinga“, – „Ar prieš šventes čia taip susitvarkėte?“, – „Ne, visą laiką“. „Ar bijotumėt 70 eurų baudos?“, – „Pas mus niekada nebuvo palikti laiptinėj daiktai.“ „Čia aš gyvenu nuo 1975 m. ir visą laiką pas mus tvarkinga“

– Įsivaizduokime situaciją. Kilo gaisras daugiabutyje ir gyventojas bėgdamas užkliūna už daiktų. Kas prisiima už tai atsakomybę?

– Pirmiausia atsakomybę prisiimtų namo administratorius.

– Būtent jis turi prižiūrėti tvarką, kad visi namo gyventojai savo pašalinių daiktų nelaikytų bendrojo naudojimo patalpose?

– Tiek administratorius, tiek patys gyventojai turi prižiūrėti, nes jie yra to namo gyventojai, to namo širdis, jie ir turi matyt, kad yra negerai ir tarpusavyje kalbėtis, bendrauti ir tvarkytis.

– O jie kaimynai neranda bendro sutarimo?

– Tuomet įsikiša administratorius ir tuos visus pašalinius daiktus pašalina.