Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta svarstyti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Veiksmų planą šalys pasirašė 2023-iųjų gruodį. Pernai balandį pasitikome pirmuosius brigados atstovus, tada vos 21-ą. Šiuo metu mūsų šalyje jų tarnauja 500. Ketvirtadienį iškilminga Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija bus pažymėta oficiali naujo karinio vieneto gyvavimo pradžia. Visišką kovinį jo pajėgumą su 5 tūkst. karių ir civilių, visa reikiama technika, įranga ir atsargomis planuojama pasiekti 2027-aisiais.

Ką Lietuvai reiškia Vokietijos ir kitų NATO sąjungininkų karių buvimas mūsų šalyje ir ką dėl to turime padaryti – „Kauno dienos“ interviu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Giedrimu Jeglinsku. Jis – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, „Atlantic Council“ analitikos centro buvęs bendradarbis, Lietuvos krašto apsaugos buvęs viceministras, Lietuvos kariuomenės rezervo karininkas.

Dislokuoti nuolat

– Kas keičiasi Lietuvos saugumo architektūroje mūsų šalyje dislokuojant Vokietijos brigadą?

– Vokietijos brigados inauguracija – svarbus šventinis įvykis, jo paminėti atvyksta ir naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Tačiau turime suprasti, kad visiškos kovinės parengties brigados, kuri būtų pajėgi kovoti, dar nėra ir nebus kelerius metus. Tokią ją planuojama turėti iki 2027 m. pabaigos.

Kad mūsų šalies teritorijoje turėtume daugiau NATO sąjungininkų karių, dirbo ne viena mūsų vyriausybė turbūt visus 35-erius nepriklausomybės metus. Tai ilgalaikė Lietuvos saugumo strategijos dalis.

Gerai, kad Vokietija didina savo kontingentą Lietuvoje, tai prasidėjo po įvykių Kryme, su 2017 m. inauguruota Vokietijos vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe. Dabar einame į kitą, brigados, lygmenį: tai tris ar keturis kartus didesnis pajėgumas, permanentiškas buvimas Lietuvoje, 5 tūkst. karių. Kai brigada bus pilnos kovinės sudėties, manau, ji bus vienas stipriausių karinių vienetų visoje Vokietijos kariuomenėje.

Kad Vokietijos, mums svarbios NATO sąjungininkės, brigada bus dislokuota Lietuvoje – stiprus postūmis Lietuvos saugumui stiprinti, svarbus elementas priešo atgrasymo sistemoje, bet ne vienintelis. Esminė yra Lietuvos pajėgumų plėtra, kuri vyks su mūsų divizijos augimu, taip pat Lietuvoje dislokuotas JAV batalionas. Svarbu ir stiprinti visuomenės atsparumą, valią gintis.

Reikšmė: Vokietijos brigada Lietuvoje reiškia dar efektyvesnį priešo atgrasymą ir dar didesnį mūsų saugumą, pabrėžė Lietuvos kariuomenės atstovai ir politikai, pernai balandį sutikdami pirmuosius šios brigados narius. / L. Balandžio / BNS nuotr.

– Kaip galima apibūdinti Vokietijos brigados dydį ir pajėgumus visos mūsų gynybos sistemos kontekste?

– Kai Vokietijos brigada bus suformuota, ją sudarys apie 5 tūkst. karių, tai yra apie trečdalis mūsų divizijos, kurią dabar kuriame ir veikiančią planuojame turėti iki 2030 m., karių skaičiaus. Tiesa, kyla daugybė klausimų dėl divizijos apginklavimo, personalo surinkimo, infrastruktūros plėtros, atsargų kaupimo. Netrūksta iššūkių, jei nebandysime jų išspręsti, divizijos sukūrimas vėluos.

Vokietijos brigada turės visišką sąveikumą su Lietuvos ir kitomis čia dislokuotomis NATO karinėmis pajėgomis. Tai bus sunkioji brigada, turinti ir tankų batalioną. Tą turi ir Lietuvoje dislokuotas JAV batalionas, turės ir Lietuvos pajėgos.

– NATO sąjungininkų pajėgos dislokuotos ir kaimyninėse šalyse. Ar proporciškai visose panašus jų skaičius?

– Mėgstame sakyti, kad pas mus vokiečiai įkurs permanentinę brigadą, o kiti tokios neturi. Tačiau tai – kaip iš mažo valsčiaus atėjusio žmogaus žodžiai, noras su kažkuo konkuruoti. Ne apie tai turime kalbėti, o apie viso mūsų regiono saugumą. Naivu sakyti, kad mes būsime saugesni nei latviai, nes pas mus bus dislokuota Vokietijos brigada. Juk Rusija į mus žiūri kaip į vieną regioną.

Estijoje NATO sąjungininkų pajėgų modelis kitoks: britai čia laikosi mobilaus, ekspedicinio modelio – prireikus jie gali dislokuoti brigados dydžio vienetą, greitai atskraidinti ir atplukdyti, ko reikia, ir taip prisijungti prie NATO rytinio perimetro apginamumo. Lenkija turi labai daug JAV karių – 10 tūkst., po pastarojo padidėjimo gal net iki 20 tūkst., ten skaičiai dar didesni, nes ir poreikis didesnis.

Modeliai skiriasi, mums ir vokiečiams tinka permanentinė brigada. Tik dabar reikia padėti Vokietijai sukurti Lietuvoje visiškos kovinės parengties brigadą, nes be kovinių atsargų, ginkluotės, žmonių – tai tik popierius. Kovinę parengtį nulemia personalas, karinė technika, ginkluotė, amunicija ir visų atsargų arsenalas, kažkiek – infrastruktūra.

Infrastruktūra tokiai brigadai būti Lietuvoje kol kas nėra parengta, tam reikia dar dvejų trejų metų. Sunku pasakyti, ar spėsime iki numatytų terminų. Mano manymu, ne, tačiau Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija (KAM) turi be tik A, bet ir B, C planus, tad sugebės apgyvendinti ir įkurdinti šią brigadą, kad ji galėtų veikti ne tik formaliai ant popieriaus.

– Su kokiais iššūkiais Lietuva susiduria dėl infrastruktūros projektų?

– Kol kas daugiau iššūkių nei gerų žinių. Nusibrėžta laiko ašis iš esmės sunkiai įgyvendinama.

Reikia nuo nulio – nuo komunikacijų atvedimo – pastatyti Šilalės dydžio miestą. Didžiulis pagal mastą projektas išskaidomas į tris dalis. Vienas rangovas jį laikytų vienose rankose, o dabar sukeliama nesusikalbėjimo, veikimo bendrai ir nefinansavimo rizika, nes tie rangovai, kurie galimai laimės konkursus, bus mažesni.

Vokietijos, mums svarbios NATO sąjungininkės, brigados dislokavimas Lietuvoje – svarbus priešo atgrasymo elementas, bet ne vienintelis. Esminė yra Lietuvos pajėgumų plėtra, Lietuvoje dislokuotas JAV batalionas.

O jei į šio projekto finansavimą neateitų Europos investicijų bankas, būtų didžiulė žala visai mūsų ekonomikai. Bet, tikėkimės, jame galėsime pasiskolinti 1 mlrd. eurų ir už tinkamą kainą, o ne permokėdami.

Kaina už saugumą

– Vokietijoje buvo ir tokių nuomonių, kad reikia stiprinti pačios Vokietijos saugumą, o ne siųsti karius svetur. Lietuvoje baimintasi, kad, keičiantis politinėms jėgoms šios šalies valdžioje, ankstesni sprendimai dėl brigados mūsų šalyje gali keistis. Ar nuogąstavimai turi pagrindo?

– Už Vokietijos brigadą Lietuvoje balsavo dar praeitos kadencijos Bundestagas, ar taip balsuotų dabartinis – nežinau. Reiktų žiūrėti į jo sudėtį. Bet brigados dislokavimą Lietuvoje globoja ankstesnės ir dabartinės Vokietijos vyriausybės gynybos ministras Borisas Pistoriusas.

Tačiau kai šalies kariai yra užsienyje, natūralu, kad vidinėse politinėse batalijose, ypač iš labiau populistiškų ar radikalių jėgų, visą laiką bus klausimų, kodėl moderniausiai parengta brigada yra kažkur Lietuvoje, ar nereiktų jos parsivežti ir įkurdinti kad ir Saksonijoje, kur ji kurtų ekonominę vertę ir prisidėtų prie Vokietijos saugumo. Juolab geopolitika keičiasi, ekonomikos situacija Vokietijoje nėra visai stabili, kancleris F. Merzas turės pristatyti ekonominės transformacijos planą ekonomikai atgaivinti. Be to, nėra jokių prielaidų, kad mažės radikalizmo, visuomenės fragmentacijos.

Saviapgaulė būtų manyti, kad tai – garantuotai pastovus dalinys. Geopolitikoje nieko nėra permanentinio. Visi žinome, kad politiškai tai gali pakrypti į įvairias puses. Mūsų šalies politinių lyderių, diplomatų darbas – užtikrinti, kad Vokietijos brigada įsikurtų ir liktų Lietuvoje.

Be to, būtų naivu manyti, kad vokiečiai ateina į Lietuvą, nes mus myli labiau nei kitas šalis. Mes iš jų už 2,5 mlrd. eurų perkame tankus, dar sumokėsime 1,5 mlrd. eurų už Rūdninkų poligono, kur įsikurs didžioji dalis brigados, infrastruktūros sukūrimą. Į sąjungininkų buvimą Lietuvoje investuojame didžiulius pinigus.

– Prognozuota, kad gal net apie trečdalis Vokietijos karių atvyks su šeimomis, kurios daugiausia gyvens Vilniuje ir Kaune. Čia jau planuojami joms skirti vaikų darželiai, mokyklos, kita civilinė infrastruktūra.

– Aš girdėjau kitus skaičius – pradžioje su šeimomis, tikėtina, atvyks apie dešimtadalis. Tai normalu, nes jie nežino, kur atvyksta, reikės nuomotis butus ir t. t. Bet jei su šeimomis atvažiuos apie 10 proc., tai irgi nėra mažai – apie 500 šeimų. Reikės ir darželių, ir mokyklų, kitos civilinės infrastruktūros. Tai didelis projektas, prie kurio dirbama jau dveji metai, tą darė ir ankstesnė, ir dabartinė vyriausybės. Tačiau visa kam įgyvendinti reikia laiko, lyderystės, gebėjimo valdyti projektus. Tikėkimės, tai pasiseks.

Užduotis: pasak G. Jeglinsko, saviapgaulė būtų manyti, kad Vokietijos brigada – garantuotai pastovus dalinys, nes geopolitikoje nieko nėra permanentinio. Mūsų darbas užtikrinti, kad ji įsikurtų ir liktų Lietuvoje. / I. Gelūno / BNS nuotr.

– Pasigirsta ir tokių komentarų: investuojama į mokyklas vokiečiams, nors to reiktų ir mūsų mokykloms ar kitai infrastruktūrai.

– Tai investicija į mūsų saugumą. Jei sakome, kad norime permanentinės Vokietijos brigados ir jei tai reiškia, kad reikia karių šeimas aprūpinti mokyklomis, poliklinikomis, kita infrastruktūra, į tai būtina investuoti, nes tai – kaina už mūsų saugumą.

– Yra nuomonių, kad kai čia gyvens vokiečių karių šeimos, jiems bus dar didesnis akstinas rūpintis Lietuvos saugumu. Bet, pavyzdžiui, JAV bataliono, dislokuoto Rukloje, kariai rotuojasi, tad atvyksta be šeimų.

– Pabradėje, kur dislokuotas JAV batalionas, daugiau investuojame į kovinę parengtį, mažiau – į geras gyvenimo sąlygas, kokias planuojame suteikti vokiečių kariams. Tačiau supraskime, kad toks susitarimas, yra tam tikrų reikalavimų ir jei čia norime Vokietijos karių, reikia investuoti į tokio lygio infrastruktūrą, kuri pritrauktų ir išlaikytų tuos žmones tarnyboje Lietuvoje.

Daug mano draugų tarnavo JAV kariuomenėje. JAV kariai važiuoja į bet kurią karinę bazę, o JAV jų turi Vokietijoje, Korėjoje, Japonijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Ir ne tam, kad gintų tą šalį, o kad gintų savo šalies interesą būti kažkurioje šalyje.

Taip ir čia. Nebūkime naivūs, kad vokiečiai yra kažkokie Lietuvos patriotai – jie atvažiuoja į Lietuvą tarnauti Vokietijos kariuomenėje. Jiems bus sudarytos sąlygos čia gyventi, bet tai Vokietijos kariuomenės bazė užsienio valstybėje.

O JAV dalinys Lietuvoje, apie 1 tūkst. karių, yra ne mažesnis atgrasomasis faktorius nei Vokietijos brigados buvimas.

JAV kariai – labai svarbu

– Ar prie naujos JAV administracijos Lietuvai pavyks išsaugoti esamą JAV karių skaičių?

– Dėl to dabar vyksta daug politinių diskusijų. Žinome, kad šiuo metu JAV atlieka savo pajėgų dislokavimo strategijos peržiūrą, bet tai daro kiekvienas naujas prezidentas ir gynybos sekretorius, tad neturime baimintis.

JAV – globali karinė galia, jos pajėgų yra daug kur pasaulyje ir tai nuolat peržiūrima. Ir dabar Pentagone tai daroma. Vienas peržiūros aspektas – kaip ta galia koreliuoja su projekcija, kurią JAV nori turėti pasaulyje, o dabar yra poslinkis Azijos link. Be to, dabar peržiūrima bendra sausumos pajėgų strategija, jų struktūra, o tai aktualu ir mums, nes tokį padalinį ir turime Pabradėje. Kalbama, kad bus mažinamos JAV sausumos pajėgos, tad jų dalis gali sumažėti ir Europoje.

Jei norime permanentinės Vokietijos brigados ir jei tai reiškia, kad reikia karių šeimas aprūpinti mokyklomis, poliklinikomis, kita civiline infrastruktūra, į tai reikia investuoti, nes tai – kaina už mūsų saugumą.

Dabar dažnai užduodamas klausimas, ar JAV pasitrauks iš Europos, taip pat ir iš Lietuvos. Manau, iš Lietuvos nepasitrauks, bet Europoje kažkiek jų pajėgų sumažėti gali.

Lietuvos vadovai ir politikai visais lygmenimis komunikuoja JAV senatoriams, kongresmenams, Pentagonui: mūsų šalis pasirengusi investuoti tiek, kiek reikia ir daugiau, kad išlaikytume JAV pajėgas Lietuvoje ir net jas padidintume, jei JAV to norėtų, nes tai mums viena svarbiausių atgrasomųjų priemonių. Mes investuosime į priimančiosios šalies infrastruktūrą, kad atvykę daliniai čia didintų savo kovinę parengtį. Tai esminis kriterijus.

– Prie Pabradės šiemet kovą pratybose žuvus keturiems JAV kariams iš pradžių baimintasi, ar tai nesumažins pasitikėjimo Lietuva. Ar dabar, praėjus šiek tiek laiko, yra požymių, kad ši tragedija būtų paveikusi požiūrį į Lietuvą?

– Visi supranta, kad karyba – pavojinga profesija, tokių nelaimių atsitinka visose kariuomenėse. JAV kariuomenė didelė, tad ir tokių inicidentų, deja, nepavyksta išvengti.

Susitinku su JAV kongresmenais gal kas antrą savaitę – ir pats vykstu į JAV, ir jie dažnai atvyksta į Lietuvą. Visi dėkoja už dėmesį, kurį parodėme nutikus nelaimei, už vienybę, įdėtas pastangas ieškant žuvusių JAV karių. O karių išlydėjimo ceremonija (žmonių ašaros, gėlės) amerikiečius labai sujaudino. Ir mūsų politikai, ir kariuomenė komunikavo ir komunikuoja, kad JAV karių buvimas Lietuvoje yra esminis ir nepaisant tragedijos esame pasirengę priimti jų dar daugiau.

– Ar tragedijos tyrimo išvadas JAV kariuomenė ketina paskelbti viešai?

– Čia JAV kariuomenės tyrimo reikalas. Bet JAV tai ištirs, juolab kad šios šalies kariuomenėje mokymosi procesas labai intensyvus ir iš visų situacijų bandoma kažko išmokti, kad ateityje nepasikartotų klaidų.

Ateities karui

– Lietuvoje turime JAV, Vokietijos karių, NATO daugianacionalinę kovinę grupę ir oro policijos misiją. Ar mūsų šalyje planuojami dar kokie sąjungininkų pajėgumai?

– Turime kalbėti apie stipresnę oro gynybą. Tampame tankų, sunkiosios kovinės technikos valstybe, tačiau be stiprios vadinamosios išplėstinės oro gynybos esame pažeidžiami. Vadinasi, reikia trumpo, vidutinio ir ilgo atstumo oro gynybos. Visa tai brangu, kol kas greitų sprendimų nėra. Dėl to labiausiai neramu.

Sakyčiau, reikia stiprinti kariuomenės transformaciją. Vis dar kalbame ne pačiomis svarbiausiomis temomis, bandome rengtis praeities, o ne ateities karui, bet turime mąstyti į ateitį, koks tas karas būtų.

Daug kalbame apie Baltijos jūros saugumą. Reikia stiprinti karines jūrų pajėgas, jas modernizuoti, nebūtinai kalbant apie didžiulius laivus, o naudojant šiuolaikines technologijas, kurios galėtų juos pakeisti.

Reikia ne tik kalbėti, bet ir daryti, kad nepritrūktume personalo: demografinė situacija Lietuvoje tragiška, tai paveiks mūsų kariuomenės parengtį. Greičiausiai negalėsime surinkti tiek žmonių, kiek reikia. Esmė – kaip pritraukti ir išlaikyti karius, karininkus. Būtina diskutuoti apie socialines garantijas, atlyginimus, karjeros galimybes, pensijų sistemą, kuri turėtų būti modifikuota.

Kalbant apie užsienio karius, norėtume jų turėti daugiau ir jūrinėje dimensijoje, ir oro pajėgose. Mūsų atgrasymo sėkmė priklauso nuo to, kaip sugebėsime atgrasyti Rusiją asimetriškai, nes simetriškai – tankas prieš tanką – tai padaryti labai sunku, juk visa Europa jų tiek neturi. Reikia kalbėti apie asimetrinius pajėgumus naudojant technologijas, kibernetiką, elektroninę kovą, kosmoso technologijas. Tą galime padaryti, bet reikia susitelkimo, ES atsibudimo – investicijos turi ateiti tokios, kokių reikia, o ne kokios yra dabar.

Dabartiniu neužtikrintu laikotarpiu bendradarbiavimo su sąjungininkais srityje mums svarbu išlaikyti Lietuvoje JAV karius. Turime išlikti teigiami partneriai, dėkoti ankstesnės Donaldo Trumpo kadencijos administracijai, kad prieš šešerius metus priėmė sprendimą atvesti JAV batalioną į Lietuvą.

Dabar mūsų šalyje įsikurs ir Vokietijos brigada. NATO planai veikia, bet juos reikia pagrįsti pajėgumais, tai ir bandome daryti. Tačiau situacija priklauso ne tik nuo mūsų. Jei kitos šalys nepajudės su gynybos išlaidų didinimu, tai liks problema. Šią vasarą Hagoje vyks NATO viršūnių susitikimas. Svarbiausias darbotvarkės klausimas – kaip pagaliau įtvirtinti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto „grindis“ gynybai ir 1,5 proc. kitoms gynybos išlaidoms.