„Pastaruoju metu stebime nerimą keliančią tendenciją – Lietuvoje ir kitose šalyse daugėja nepilnamečių savižalos ir savižudybės atvejų, susijusių su socialiniuose tinkluose plintančiais pavojingais iššūkiais bei „žaidimais“. Šie reiškiniai dažnai maskuojami kaip pramogos ar bendruomeniniai išbandymai, tačiau realiai skatina savęs žalojimą, emocinį spaudimą ir netgi gali baigtis mirtimi“, – įspėja specialistai.
Skatina atlikti pavojingus veiksmus (pvz., savęs žalojimą, dusinimąsi, ilgalaikį miego trūkumą, slaptą vaistų vartojimą, didelį energetinių gėrimų naudojimą ir t.t).;
Naudoja psichologinį spaudimą, gėdinimą ar grasinimus pakenkti vaikui ar šeimos nariams;
Prasideda kaip nekaltas „žaidimas“, bet palaipsniui darosi vis pavojingesnės užduotys;
Gali būti nukreipti į emociškai jautresnius vaikus ir paauglius, kurie ieško dėmesio, supratimo ar priklausymo grupei jausmo.
Ką gali padaryti tėvai?
1. Domėkitės savo vaiko virtualiu gyvenimu. Skirkite dėmesio pokalbiams apie tai, ką vaikas veikia internete, su kuo bendrauja, kokius kanalus seka. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas naudoja amžiui netinkamas programėles. Specialistai primena, kad:
„TikTok“ – leidžiamas nuo 13 metų;
„Snapchat“ – nuo 13 metų;
„Messenger“ – nuo 13 metų, vaikams iki šio amžiaus rekomenduojama naudoti „Messenger Kids“ versiją.
„Įspėkite vaiką apie pavojų bendrauti su nepažįstamais pilnamečiais. Dažnai suaugę asmenys apsimeta bendraamžiais ir siekia emocinio ar seksualinio išnaudojimo. Policija pastaraisiais metais stebi, kad nusikaltimų dėl vaikų seksualinio išnaudojimo internete skaičius sparčiai auga ir nukentėjusių vaikų amžius vis jaunėja“, – teigė specialistai.
Šie reiškiniai dažnai maskuojami kaip pramogos ar bendruomeniniai išbandymai, tačiau realiai skatina savęs žalojimą, emocinį spaudimą ir netgi gali baigtis mirtimi.
2. Stiprinkite emocinį ryšį su vaiku
Kurkite pasitikėjimą – vaikai, kurie jaučia tėvų paramą ir supratimą, rečiau įsitraukia į pavojingą elgesį.
3. Stebėkite elgesio pokyčius
Atkreipkite dėmesį į uždarumą, nuotaikų svyravimus, miego ir apetito sutrikimus, staigius nuotaikos pokyčius ar savižalos požymius (pvz., ilgomis rankovėmis slepiamos žaizdos). Jei vaikas ima slėpti telefoną ar greitai uždaryti langus, kai įeinate į kambarį, tai gali būti ženklas, kad kažkas negerai.
4. Kalbėkite apie interneto pavojus
Kalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima sutikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos. Paaiškinkite, jog prašymai siųsti asmenines nuotraukas, dalintis duomenimis ar dalyvauti slaptuose iššūkiuose gali būti pavojingi ir yra ženklas, kad reikia pasitarti su suaugusiuoju.
5. Naudokite technologines priemones
Įdiekite tėvų kontrolės programas ar filtrus, kurie leidžia stebėti, kokiu turiniu vaikas domisi. Policijos pareigūnai pataria tėvams išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegti vaikų veiklą stebinčias ir ribojančias programėles, tokias kaip „Family Sharing“, „Google Family Link“, „Life360“, „Smart Family“. Šie įrankiai leis stebėti vaikų buvimo vietą, keliones, taip pat blokuos prisijungimą prie žalingų svetainių. Galima įvesti filtrus „Google“ paieškos sistemoje, drausti žalingų, pagal amžių netinkamų programėlių atsisiuntimą bei nustatyti laiko limitus, ribojančius vaikų buvimo laiką elektroninėje erdvėje.
6. Neslėpkite, kad tokios programėlės yra įdiegtos vaiko išmaniajame įrenginyje. Aptarkite, jog jos reikalingos jų saugumui užtikrinti, asmeninei informacijai saugoti ir kenksmingam turiniui blokuoti. Siūlome tarpusavyje aptarti taisykles, kurias žinodami vaikai nejaustų, jog yra ribojamas jų privatumas, pvz., visai šeimai atsisiųsti tą pačią programėlę, kad visi galėtų stebėti, kurioje vietoje yra kiekvienas šeimos narys.
7. Kreipkitės pagalbos laiku
Jei įtariate, kad vaikas patiria psichologinį spaudimą, atlieka savižalą ar yra išnaudojamas – nedelskite ir kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, policiją ar pagalbos centrus.
Primename, kad praėjusio ketvirtadienio vakarą Kelmės rajone, namo kieme, rasta negyva mergaitė. Mergaitės kūnas – be išorinių sužalojimų. Apie nelaimę tarnyboms pranešė mama. Kaip skelbta, pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tiriama galima savižudybės versija.
Vėliau policija dėl 11-metės mirties pradėjo naują ikiteisminį tyrimą, įtariant sukurstymą nusižudyti arba privedimą prie savižudybės. Anot artimųjų, ji internete su kažkuo bendravo ir galimai priėmė iššūkį, kuriame buvo skatinama daryti protu nesuvokiamus dalykus.
Anksčiau pranešta apie siaubingai pasibaigusius antifrizo gėrimo atvejus.
Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:
Skubi pagalba | 112 |
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai