Pasak leidinio, Lietuva vertinama kaip viena iš labiausiai pažeidžiamų šalių, jei Rusija pultų, dėl Suvalkų koridoriaus – netankiai gyvenamo sausumos ruožo pasienyje su Lietuva ir Lenkija, skiriančio Rusijos Kaliningrado eksklavą ir jos sąjungininkę Baltarusiją.

Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Bruno Kahlas perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali panaudoti „žaliuosius žmogeliukus“ ir pulti tokias pažeidžiamas Baltijos šalis kaip Estija, pakartodamas taktiką, kurią jau panaudojo 2014 m. užgrobiant ir atplėšiant nuo Ukrainos Krymą.

„Esame visiškai tikri, ir tai rodo žvalgybos duomenys, kad Ukraina yra tik tarpinė stotelė kelyje į Vakarus, – šią savaitę paskelbtame interviu naujienų organizacijai „Table Media“ sakė B. Kahlas ir pridūrė: – Maskvoje yra žmonių, kurie nebetiki, kad NATO 5 straipsnis veikia. Ir jie norėtų tai išbandyti“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė galimybę leisti Ukrainai tapti NATO nare, jis nori, kad būtų pasiektas taikos susitarimas kare ir kreipia JAV politiką Maskvos link. Jį remia Kremliui draugiškos NATO narės Vengrija ir Slovakija, o naujai išrinktas Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis irgi pareiškė nepritarsiantis Ukrainos narystei Aljanse.

Tačiau D. Šakalienė tvirtino, kad galutinį sprendimą dėl narių priėmimo priima Aljansas, o ne V. Putinas. „Jei kas nors kitas, o ne Aljansas nusprendžia, kas gali įstoti į Aljansą, tuomet Aljanso patikimumas yra rimtai pakirstas“, – „Politico“ sakė Lietuvos ministrė.

D. Trumpo skatinamas atsargumas Ukrainos atžvilgiu išryškėjo per NATO vidaus diskusijas dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pakvietimo į šį mėnesį Hagoje vyksiantį NATO lyderių susitikimą. Tai niekada nebuvo aktualu valdant ankstesnei Joe Bideno JAV administracijai, mielai kvietusiai V. Zelenskį į svarbiausius susitikimus, nors ir ji panašiai nerodė entuziazmo dėl Ukrainos priėmimo į NATO.

Lietuva reikalavo, kad V. Zelenskis būtų pakviestas. D. Šakalienė sakė nepritarianti minčiai, kad jo galėtų nebūti Hagoje.

Kyjivas antradienį pranešė, kad V. Zelenskis yra pakviestas į susitikimą Hagoje. „Mums, kaip valstybei, svarbus šio susitikimo turinys ir mums svarbu, kad šio viršūnių susitikimo rezultatai pasiųstų stiprybės ir vienybės signalą, taip pat ir dėl Ukrainos“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus.

D. Trumpas nėra didelis V. Zelenskio gerbėjas, tai buvo akivaizdu per jų audringą susitikimą Baltuosiuose rūmuose vasarį. Tačiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nori sumažinti konfliktus su D. Trumpu ir sutelkti viršūnių susitikimo dėmesį į susitarimą dėl naujo NATO gynybos išlaidų tikslo – padidinti šias išlaidas nuo dabartinio 2 proc. iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tai būtų mūsų visų pergalė.

D. Šakalienė sakė, kad šis tikslas turėtų būti pasiektas 2030 m., dvejais metais anksčiau nei M. Rutte‘s siūloma data – 2032 metai. Panašiai nusiteikusios ir kitos pafrontės šalys, norinčios sparčiai didinti Aljanso išlaidas, kad atgrasytų Rusiją.

„Tai būtų mūsų visų pergalė“, – sakė D. Šakalienė. Ji perspėjo, kad dalis NATO išlaidų gynybai padidinimo privalo būti nukreipta į Ukrainos apginklavimą. „Ukrainos kariuomenės atkūrimas grindžiamas ne deklaracijomis, o realiais pajėgumais“, – sakė ministrė.

Lietuva taip pat nori, kad NATO šalys greitai pasiektų naujai patvirtintus Aljanso pajėgumų tikslus. Sąjungininkių tikslai, susiję su karine technika, reikalinga joms veikti, laikomi paslaptyje. D. Šakalienė pabrėžė, kad šiaurės rytinis NATO flangas jaučia poreikį, jog tai įvyktų greičiau.

Nepaisant didėjančio nerimo dėl JAV įsipareigojimo NATO vadovaujant D. Trumpui, D. Šakalienė tvirtino, kad „Jungtinių Valstijų žinia yra labai nuosekli – kritiškai svarbi parama Europai bus teikiama, kad ir kas būtų“.

Vis dėlto, kaip sakė ministrė, tikimasi, kad NATO sukurs oficialų peržiūros procesą, kad sąjungininkės būtų informuotos apie bet kokį JAV karių išvedimą iš Europos, tai bus pradėta daryti iškart po susitikimo Hagoje.

D. Šakalienė taip pat perspėjo, kad Rusijos karas Ukrainoje yra platesnių destabilizavimo pastangų dalis. „Naujoji Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano ašis labai veiksmingai bendradarbiauja įgyvendinant savo planą panaikinti dabartinę pasaulio tvarką“, – sakė ji ir ragino atspindėti šį pavojų tikėtinoje vieno puslapio NATO lyderių deklaracijoje po susitikimo Hagoje.

„Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms bei partnerėms gali tekti atgrasyti ir, jei reikės, vienu metu įveikti Rusiją ir Kiniją“, – sakė D. Šakalienė.