Kai kuriuos politikus suerzino internete paplitęs Lietuvoje gyvenančios ukrainietės vaizdo įrašas – esą lietuvių kalbos ji nė neketina mokytis. Moteris sakė, kad jos dažnai klausia, kodėl ji nesimoko lietuvių kalbos.
„Aš nesiruošiu likti šioje šalyje. Kai baigsis karas, grįšiu į Ukrainą. Viskas, aš čia laikinai. Dėl to smerkti mane, kad nemoku lietuviškai, kvaila“, – kalbėjo ji.
Ukrainietė aiškino, kad tie, kas norės likti Lietuvoje, galės mokytis valstybinės kalbos.
„Aš nuvažiuoju šimtą kilometrų į Latvijos pusę nuo to miesto, kuriame gyvenu, ir šios kalbos jau niekas nemoka. Važiuoju tris šimtus kilometrų į Lenkijos pusę – viskas, lietuviškai irgi nekalba. Kam ji man reikalinga – tai mažos šalies kalba“, – teigė moteris.
Šį vaizdo įrašą matė ir Seimo opozicija.
„Net jei tu ir esi politinis pabėgėlis, turi gerbti valstybę“, – komentavo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
„Mes turėtume piktintis ne tik tais, kurie taip žiūri į Lietuvą ir jos negerbia, bet ir atsisukti į save – patys savęs negerbiame. Lietuvoje jau ketverius metus atidedamas reikalavimas prieglaudos pagrindais priimtiems žmonėms mokytis lietuvių kalbos. Sakome, kad esame šalis, kurios kalbos mokėti nereikia“, – tvirtino Seimo narys Vytautas Sinica.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tiesa, jau priimtas įstatymas – nuo šių metų aptarnavimo sektoriuje dirbantys užsieniečiai privalo mokėti lietuvių kalbą pradiniu lygiu, o nuo kitų metų – pagrindiniu. Tačiau pabėgėliams iš Ukrainos taikoma išimtis.
„Faktas, kad šia prasme mums jau reikia galvoti apie tai, kad valstybinės kalbos mokėjimas nebeturėtų išimčių“, – neslėpė L. Kasčiūnas.
„Išimtį reikia naikinti, ją reikėjo naikinti jau seniai. Metai galėjo būti normalu, du – jau labai gailestinga, bet tai, kas dabar vyksta, yra gėda“, – sakė V. Sinica.
Valdantieji savo ruožtu niekur neskuba ir tikino, jog šiuos klausimus dar svarstys.
„Diskusiją mes pradėsime, ir, matyt, diskusijose gims tiesa. Išsigryninsime, ar tai teisingas kelias, ar reikalingos kažkokios modifikacijos“, – tikino Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
Šiuo metu lietuvių kalbos kursų netrūksta. Mokami kursai kainuoja iki 150 eurų, tačiau galima rasti ir nemokamų. Vienus organizuoja Vilniaus savivaldybė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU).
„Prieš mėnesį, pradėjus registraciją, į kursus per kelias dienas užsiregistravo apie 6 tūkst. kandidatų, tad poreikį matome“, – pasakojo VDU lietuvių kalbos kursų vadovė Laura Kamandulytė-Merfeldienė.
Anot Nacionalinės egzaminų agentūros, sausį buvo šeši egzaminai, tad fiziškai lietuvių kalbos egzaminą galėjo laikyti beveik 5 tūkst. užsieniečių. Tiesa, jį laikė vos 300 asmenų.
Pasak Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos, skundų dėl lietuvių kalbos nemokančių užsieniečių vis daugėja.
„Pernai gavome apie 50 skundų, o šiais metais iki šios dienos – 63 skundus raštu ir dar apie 20 telefonu. Tad apie 70 skundų šiemet jau turime“, – dalijosi jis.
Daugiausia skundžiamasi dėl pavėžėjų, kurjerių, masažuotojų, kirpėjų ir padavėjų. Gavusi skundą Valstybinė kalbos inspekcija nebaudžia, o tik nurodo asmeniui išsilaikyti egzaminą ir pateikti tai įrodantį dokumentą.
„Tam skiriama iki pusės metų. Dabar ciklo įsivažiavimas, tad kokie bus rezultatai, matysime rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais“, – teigė A. Valotka.
Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau kaip 220 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių. Didžioji dalis – ukrainiečiai ir baltarusiai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)