Apie šauktinių naujoves pasakojo krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
– Kas, jūsų nuomone, yra visiškai kitaip nei buvo prieš tai?
– Vienas pagrindinių dalykų yra tai, kad baigę vidurinę mokyklą jaunuoliai ir įtraukti į šaukiamųjų sąrašą privalės atlikti tarnybą, nes jeigu jie įstotų į aukštąją mokyklą po šaukiamųjų sąrašo, tuomet jau nebūtų pagrindo atidėti privalomosios pradinės karo tarnybos. Iki šiol buvo ne taip – tai yra vienas svarbus momentas. Ir tada tarnyba, pats šaukimas ir įtraukimas yra iki 21 metų. Anksčiau, kaip žinoma, buvo iki 23 ir galėjo būti net iki 26 metų.
Antras momentas yra tai, kad atsiranda daugiau privalomosios tarnybos formų. Viena iš jų – retesnių specialybių profesijas baigę jaunuoliai galėtų būti šaukiami iki 31 metų. Iš esmės tai medicininio, inžinerinio ir informacinių technologijų profilio profesijos, kurių trūksta kariuomenėje ir kurios būtų svarbios didinti mūsų mobilizacinį ir aktyvųjį rezervą.
Taip pat nauja forma yra ta, kad jaunuoliai, turintys sveikatos problemų, jeigu jie neatitinka reikalavimų, nepaisant to gali raštu patvirtinti savo norą. Jeigu matome, kad yra galimybės, nepaisant sveikatos problemų, jie galėtų atlikti tarnybą iki šešių mėnesių, ir toks skaičius yra iki 150. O dėl anksčiau minėtų retesnių specialybių, iš viso kviestume iki 90.
Taip pat yra galimybė, nors turbūt šiais metais ja nesinaudosime, kad kariuomenės vadas gali trumpinti 9 mėnesių tarnybą iki 6 mėnesių, jeigu tai įmanoma pagal karinę profesinę galimybę. Ir dar viena svarbi naujiena – baigę privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai galėtų kompensuotis B kategorijos vairavimo teisių išsilaikymą per 12 mėnesių nuo tarnybos pabaigos, iki dešimties bazinių socialinių išmokų dydžio – tai maždaug 740 eurų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Šiais metais planuojama pakviesti 5 tūkstančius. Kiek jau dabar yra savanorių ir ar nenutiks taip, kaip pernai, kad iš viso sąrašo pakvietė tik septynis jaunuolius?
– Šiuo metu turime apie 3,5 tūkstančio jaunuolių, kurie savanoriškai pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Matysime, koks tas skaičius bus, nes, kaip žinome, dažnu atveju apie 50 procentų, kartais ir mažiau, atkrenta dėl sveikatos aspektų. Tad matysime, koks skaičius bus. Bet taip pat yra galimybė jau sudarius šaukiamąjį sąrašą pareikšti pirmumo teisę, tikimės, kad galbūt išauš tokia diena, kai nereikės nė vieno šaukti privalomai.
– Taip, bet krašto apsaugos ministras nėra atmetęs galimybės, kad galbūt net bus galima atsisakyti privalomojo šaukimo, jeigu bus daug savanorių. Ar Krašto apsaugos ministerijoje yra bent jau kažkokia vizija, kiek jų turėtų būti, kad būtų galima atsisakyti privalomojo šaukimo?
– Niekada neatsisakysime privalomojo šaukimo. Čia kalbama apie tai, kad nereikės taikyti privalomumo loterijos būdu. Iš esmės devynių mėnesių tarnybai šiais metais kviečiame apie 3,9 tūkst. jaunuolių ir siekiame, kad jie ateitų savanoriškai – tuos skaičius didinsime. Jeigu turėsime visus savanorius, tuomet nereikės nieko šaukti privalomai, tačiau įstatymiškai šaukimas išliks privalomas. Kaip žinote, net ir kai nešaukdavome, būdavo nulis.
– Gerai, bet tada priešingos kalbos. Visuotinė privalomoji tarnyba – įmanoma?
– Neabejotinai, tai yra ateitis, į kurią, manau, einame. Klausimas yra, kada tai galėsime padaryti. Akivaizdu, kad artimiausiu dviejų ar trejų metų laikotarpiu to padaryti negalėsime. Tačiau nepaisant to plėsime skaičius. Sudėjus visas formas, kitais metais privalomąją pradinę karo tarnybą atliks virš 4,6 tūkst. jaunuolių.
– Tai merginoms irgi reikia pagalvoti apie tai, kad kažkada reikės?
– Manau, kad tai tikrai yra diskusinis klausimas, ir iš esmės turime eiti link visuotinio šaukimo. Reikia diskutuoti ir dėl merginų, nes jų, beje, kiekvienais metais tarnauja privalomoje pradinėje karo tarnyboje.
(be temos)