IEŠKO ATSAKYMO: VAIKO TEMPIMAS PAS GYDYTOJĄ – SMURTAS AR NE?

Vis daugiau lietuvių atpažįsta smurtą prieš vaiką, bet didžioji dalis dar linkę pateisinti fizines bausmes kaip auklėjimo priemonę.

Vilniaus gatvėse sutikti praeiviai, paklausti apie smurtą prieš vaikus, teigė, kad geriau kalbėti žodžiais, o ne veiksmais. Taip pat, kad privaloma prisiimti atsakomybę už vaiką. Kiti teigė, kad smurtas – gerokai mobilizuoja. 

„Vaikų neturiu. Bet jeigu jau nusprendei turėt vaikų, tai jau turėk ir kantrybės“, –  teigė Vilniaus mieste sutikta praeivė.

„Man atrodo, čia ateina iš vaikystės. Mane senelis irgi bandydavo pliekti rykštele. Tai būdavo normalu. Aišku, tai gerokai mobilizuoja, bet aš manau, kad jei įmanoma, reikia nekontakinių priemonių ieškoti“, – sakė kita kalbinta pašnekovė.

Plačiau šia tema kalbėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) vadovė Ilma Skuodienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

–  Daugelis žmonių supranta, kad negalima prieš vaiką smurtauti, bet taip pat nežino, kaip kitaip vaiką sudrausminti. Kokių priemonių siūlytumėte imtis?

– Džiaugiuosi, kad žmonės atpažįsta smurtą. Dar 2021 metais paklausėm gyventojų, ar ausies nutempimas yra smurtas? 47 proc. pasakė, kad ne. 2023 metais, taip manančių – jau tik 35 proc. Nuolatinis aiškinimasis, kalbėjimas, atpažinimas padeda mažinti smurtą. Ką daryti tėvams? Aš visą laiką sakau, kad vaikai žino savo teises. Vaikams reikia diegti taisykles, atsakomybes, ugdyti jų laikymąsi. Jeigu nesilaiko – tam tikros pasekmės. O pasekmių gali būti įvairių: filmukų nežiūrėjimas, telefono palikimas namuose, mėgstamų dalykų sulaikymas, apribojimas. Reikia susitarti dėl taisyklių. Kai kurie pasikabina jas ant šaldytuvo. Ir jeigu taisyklės pažeidžiamos, pavyzdžiui, laiku neatlikti namų darbai, neišnešamos šiukšlės, laukia tam tikros pasekmės. 

– Pavyzdžiui, reikia vaiką nuvesti pas odontologą apžiūrai. Vaikas bijo, rėkia, nesileidžia vedamas, o tu turi jį nuvest. Tas tempimas pas gydytoją, čia smurtas ar ne?

Jeigu tu pats buvai auklėjamas „rykštele“, „beržine koše“, tai labai sunku iš to išeiti.

– Čia labai subtili situacija. Viskas dėl vaiko, dėl jo sveikatos užtikrinimo, gerovės. Aišku, tįsti to vaiko per gatvę nereikėtų, bet ieškoti galimybių – būtina. Galima susitarti, įsteigti apdovanojimus už tai.

– Kažkur vis dar laikomasi tų tradicijų – auklėti vaiką ranka. Jas labai sunku keisti ir išmušti iš žmonių sąmonės, tiesa?

– Kad fizinių bausmių taikymas – auklėjamoji priemonė, sako daugiau nei pusė apklaustųjų. Praėjusiais metais – 53 proc. Dar ankstesniais – netoli 60 proc. Žmonės yra įpratę taip auklėti vaikus. Suprantama, jeigu tu pats buvai auklėjamas „rykštele“, „beržine koše“, tai labai sunku iš to išeiti. Vyresnė karta arba mažiau išsilavinę žmonės, linkę laikytis tų nuostatų, kokios buvo jų tėvų. Pastebime, kad jaunesni tėvai ieško kitų būdų, klausia. Sako, kad nori auklėti savo vaikus priešingai, nei juos auklėjo tėvai. Aš visą laiką kviečiu, kad mes nebūtinai imtume savo tėvų auklėjimo pavyzdžius. Mes galime žiūrėti reflektyviai. Nekartoti ir neperduoti tų dalykų savo vaikam.