„Mes net ir šiandien kalbėjome su ministru prieš jam išvažiuojant (į Kapčiamiestį – BNS), kad pirmiausia turime identifikuoti, kas yra jautru ir kas kelia nerimą žmonėms ir tą turime išspręsti. Jeigu mes tą išspręsime, surandame kompromisus, manau, kad projektui tikrai nebus sunkumų išvysti dienos šviesą“, – LRT laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė I. Ruginienė.
Paklausta, ar kompromisas su Kapčiamiesčio gyventojais galėtų būti poligono perkelimas į kitą vietą, Vyriausybės vadovė teigia, kad šiuo metu dėmesys koncentruojamas į Lazdijų rajono gyventojų lūkesčius ir norus.
„Gali būti įvairių kompromisų, bet šiandien susikoncentruokime ties tais kompromisais, kurie galėtų būti padaryti, atliepiant gyventojų lūkesčius, nes tų lūkesčių yra įvairių. (...) Vieno regiono, to paties regiono, bet vieno taško gyventojai visiškai džiaugiasi šita idėja, kažkas jautriau reaguoja“, – kalbėjo ji.
Kaip rašė BNS, penktadienį krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kiti krašto apsaugos sistemos, Aplinkos ministerijos atstovai, nekilnojamojo turto ekspertas vyko į Lazdijus, kur susitiko su vietos gyentojais.
„(...) nebuvo taip, kad kažkas tai paėmė pirštu, perėjo per teritoriją ir sako dabar ten bus (poligonas – BNS). Pirmiausia, buvo nemažai skaičiavimų ir pačio matymo. Dabar nėra taip, kad jau pirmas traktorius važiuoja ir jau daro pirmus statybos darbus. Mes siūlome idėją tiems patiems žmonėms, bandydami įtikinti pačios idėjos svarba“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Dabar reikia maksimaliai išnaudoti laiką kalbantis su kiekvienu gyventoju. (...) Žmonės neturi nukentėti dėl šito sprendimo, jie turi jaustis saugiau. Dėl to, šito projekto tikslas ir yra, kad to regiono žmonės jaustųsi saugiau“, – teigė premjerė.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties – pietų Lietuvoje, besiribojant su Lenkija ir esant Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Ministerijos teigimu, šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis. Geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene.
KAM pabrėžia, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba (VGT) poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.
Kaip rašė BNS, Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Naujausi komentarai