Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas pri­ta­rė par­la­men­ta­rų siū­ly­mui nau­ja­ja­me Pi­lie­ty­bės įsta­ty­me nu­ma­ty­ti ga­li­my­bę, kad dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ga­li tu­rė­ti ne tik ES, bet ir NA­TO ša­lių pa­sus tu­rin­tys lie­tu­viai.

Nu­ma­tė sep­ty­nias gru­pes

Pa­sak ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Ar­mi­no Ly­de­kos, ši gru­pė, ku­ri ga­lės pre­ten­duo­ti tu­rė­ti du - Lie­tu­vos ir ki­tos vals­ty­bės - pa­sus, ne ­vie­nin­te­lė: jų iš vi­so yra sep­ty­nios, to­dėl kai ku­rie ne ES ar ne NA­TO ša­ly­se gy­ve­nan­tys tau­tie­čiai ir­gi ga­lės tu­rė­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę.
Ats­ki­rą gru­pę, ga­lė­sian­čią tu­rė­ti Lie­tu­vos ir gy­ve­na­mo­sios vals­ty­bės pa­są, su­da­ro po­li­ti­niai trem­ti­niai ir ka­li­niai bei trys jų pa­li­kuo­nių kar­tos. Į tre­čią as­me­nų gru­pę pa­ten­ka per so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­pį (1940-1990 m.) iš Lie­tu­vos pa­si­trau­kę as­me­nys ir trys jų pa­li­kuo­nių kar­tos.

„Tai ak­tua­liau­sia Aust­ra­li­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je ir, be abe­jo, JAV gy­ve­nan­tiems lie­tu­vių kil­mės as­me­nims", - BNS sa­kė A.Ly­de­ka.

Ket­vir­tą gru­pę su­da­ro už mū­sų ša­lies sie­nų tra­di­ciš­kai gau­siai gy­ve­nan­čios lie­tu­vių kil­mės bend­ruo­me­nės, įsi­kū­ru­sios vals­ty­bė­se, su ku­rio­mis Lie­tu­va tu­ri bend­rą sie­ną. Va­di­na­si, į Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę ga­lės pre­ten­duo­ti Bal­ta­ru­si­jos, Len­ki­jos ir Ru­si­jos, Ka­li­ning­ra­do sri­ties, lie­tu­viai.

Dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę iš­lai­kys ir iki šiol du pa­sus tu­rin­tys pi­lie­čiai, ku­riems Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė bu­vo su­teik­ta išim­ties tvar­ka Pre­zi­den­to dek­re­tu.

Su­teiks lie­tu­vių vai­kams

Šeš­tą gru­pę su­da­ro Lie­tu­vos pi­lie­čių vai­kai. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė, kad bet kur gi­mę Lie­tu­vos pi­lie­čio vai­kai tu­rės tei­sę bū­ti ir ki­tos vals­ty­bės, ir Lie­tu­vos pi­lie­čiais. Mi­ni­mas nuo­sta­tas yra ak­tua­lus Ai­ri­jos ir JAV lie­tu­vių vai­kams, nes šio­se vals­ty­bė­se as­muo pi­lie­ty­bę įgy­ja gim­da­mas jų te­ri­to­ri­jo­je, ne­pai­sant tė­vų va­lios. Pa­gal Lie­tu­vos įsta­ty­mus ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bę įgi­ję ma­žie­ji lie­tu­viai au­to­ma­tiš­kai pra­ran­da ga­li­my­bę gau­ti Lie­tu­vos pa­są.

Ir ga­liau­siai į pa­sku­ti­nę, sep­tin­tą, gru­pę teo­riš­kai ga­lė­tų pa­tek­ti lie­tu­viai, gy­ve­nan­tys bet ku­rio­je vals­ty­bė­je, su ku­ria Lie­tu­va pa­si­ra­šy­tų tarp­tau­ti­nę su­tar­tį, įpa­rei­go­jan­čią, kad, tar­ki­me, Lie­tu­vo­je nuo­lat gy­ve­nan­tys už­sie­nie­čiai ga­lė­tų tu­rė­ti Lie­tu­vos, o ki­to­je vals­ty­bė­je nuo­lat gy­ve­nan­tys lie­tu­viai pre­ten­duo­ti į tos vals­ty­bės pa­są. Šiuo me­tu Lie­tu­va nė­ra su­da­riu­si nė vie­nos pa­na­šaus po­bū­džio su­tar­ties.

Pro­jek­tas ke­lia abe­jo­nių

Bu­vęs Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) tei­sė­jas, kons­ti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tas Egi­di­jus Ja­ra­šiū­nas va­kar dien­raš­čiui tei­gė, jog priė­mus to­kį tei­sės ak­tą kils abe­jo­nių, ar jis ne­prieš­ta­rau­ja pa­grin­di­nia­me įsta­ty­me nu­ma­ty­tai re­gu­lia­vi­mo prie­mo­nei, kad dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė su­tei­kia­ma išim­ti­niais at­ve­jais.

„Siū­ly­mo kons­ti­tu­cin­gu­mas ke­lia abe­jo­nių. Sei­mas jį ga­li priim­ti, jei­gu to­kio įsta­ty­mo nie­kas neaps­kųs, jis ir liks toks, jei­gu ap­skųs, ga­li bū­ti ir blo­gai. Ati­tik­tį Kons­ti­tu­ci­jai nu­sta­ty­tų tik pa­ts KT, nie­kas už jį iš anks­to ši­to ne­pa­da­rys", - kal­bė­jo tei­si­nin­kas.
Val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai pri­klau­san­tys so­cial­li­be­ra­lai ma­no, kad dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės pro­ble­mas rei­kia spręs­ti ne apei­nant, o kei­čiant Kons­ti­tu­ci­ją. Jie siū­lo su Sei­mo rin­ki­mais reng­ti ir re­fe­ren­du­mą.