„Kol kas turėtume kalbėti apie visuotinį šaukimą vaikinams. Žinoma, kad šiandien dar nesame tam pasirengę (...) tiek infrastruktūros, instruktorių, finansinių išteklių požiūriu“, – Prezidentūros perduotame vaizdo komentare Nidoje kalbėjo šalies vadovas.

Anot G. Nausėdos, nepaisant dabartinės padėties, tokie pokyčiai gali atsirasti ateities planuose.

„Bet visa tai gali nuosekliai gulti į mūsų planus. Mes iš tikrųjų turime ambicingus planus dėl nacionalinės divizijos. Ir, be abejo, kad žmonių skaičius divizijoje taip pat yra labai svarbus dėmuo. Turint galvoje, kad, nebijokim to žodžio, demografija veikia ne mūsų naudai“, – teigė prezidentas.

„Demografija, matyt, ir per ateinančius dešimtmečius veiks ne mūsų naudai, todėl turime branginti kiekvieną žmogų, kiekvieną savanorį, kiekvieną šaulį, kiekvieną profesionaliosios karo tarnybos dalyvį, nes tai yra mūsų didžiulis turtas“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad šiuo metu šauktiniai Lietuvoje tarnauja devynis mėnesius, tačiau pernai Seimas patvirtino karo prievolės reformą, pagal kurią nuo kitų metų numatyta galimybė trumpinti šauktinių tarnybą kariuomenėje – sudarytos sąlygos trijų, šešių arba devynių mėnesių tarnybai.

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę pašaukiama po kelis tūkstančius jaunuolių kasmet. Iš viso per šiuos metus į tarnybą įvairiuose kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3865 karo prievolininkus.

Kaip skelbė BNS, vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

Lietuva per šiuos metus gynybai planuoja skirti kiek daugiau nei 4 proc. BVP, o kitąmet – 5,25 procento.