PREZIDENTŪRA: KONTAKTINIS MOKYMAS NUO RUGSĖJO TURI GRĮŽTI, NEPAISANT TO, KAS UŽ LANGO

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad pandemijos laikotarpiu Lietuvos vaikai, mokydamiesi nuotoliniu būdu, praleido beveik 9 mėnesius, o tai, pasak jo, yra vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Todėl šalies vadovo patarėjas pabrėžia, kad nuo rugsėjo 1-osios vaikai į mokyklas turi sugrįžti, nepriklausomai nuo to, kas bus už lango.

„Pandemija parodė, kad iš tikrųjų vaikai susidūrė su rimtomis rizikomis, iššūkiais, visų pirma, nukentėjo švietimas. Lietuvoje per šiuos ir praėjusius mokslo metus vaikai nuotolyje praleido 9 mėnesius, tai beveik visus mokslo metus, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje antradienį teigė S. Krėpšta.

„Ir, kaip matome, be tam tikrų privalumų nuotolinis mokymas sukelia tikrai daug rizikų tiek pasiekimų prasme, tiek ir vaikų emocinės sveikatos prasme“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, taip pat susitikimo metu buvo kalbėta ir apie pandeminiu laikotarpiu suprastėjusią tiek fizinę, tiek ir emocinę vaikų sveikatą.

„Tam tikri universitetų tyrimai rodo, kad per pirmąjį karantiną daugiau kaip trečdalio vaikų emocinė būklė pablogėjo, daugiau kaip pusės vaikų motyvacija mokytis pablogėjo. Tai vėlgi yra dramatiški rodikliai ir reikia konkrečių priemonių, kurie galėtų sumažinti šiuos praradimus“, – sakė šalies vadovo patarėjas.

S. Krėpšta teigia, kad susitikimo metu buvo kalbėta apie socialinę vaikų gerovę, aptarta skurdo problema.

„Pagal skurdo rodiklius, Lietuvoje situacija jau iki pandemijos nebuvo labai gera, absoliutaus skurdo rodiklis siekė 8,4 proc. Tai sausas procentas, bet už jo slypi 41 tūkst. vaikų, kurie susiduria su absoliutaus skurdo rizika, ir tai yra didžiulis skaičius ir reikalingi pokyčiai“, – sakė jis.

Kalbėjome, kad švietimas turi grįžti į kontaktinį būdą nuo rugsėjo 1 d., nepaisant to, kas bus už lango.

Prezidento patarėjo teigimu, susitikimo buvo pristatytos išmanios, produktyvios priemonės, galinčios pakeisti esamą situaciją.

„Kalbėjome, kad švietimas turi grįžti į kontaktinį būdą nuo rugsėjo 1 d., nepaisant to, kas bus už lango, ir, be abejo, turime grįžti saugiai į švietimą, tam reikia pasiruošti ir turi būti dedamos visos pastangos vasaros laikotarpiu, kad tai galėtume padaryti“, – sakė S. Krėpšta.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Mokyklose pagalba bus teikiama ir kitąmet

Siekiant kompensuoti dėl pandemijos patirtus mokinių akademinius praradimus, nuo rugsėjo bus tęsiamos papildomos specialistų, psichologų konsultacijos, bus organizuojamos specialios vasaros stovyklos, teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Jau pradėtos įgyvendinti priemonės, kuriomis siekiama kompensuoti dėl pandemijos patirtus mokinių akademinius praradimus, pagalba bus teikiama ir kitais metais, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Antradienį Prezidentūroje vyko prezidento Gitano Nausėdos pasitarimas su ministrais, kaip būtų galima kompensuoti ugdymo praradimus, patirtus dėl COVID-19 pandemijos.

„Kalbant apie naujus mokslo metus, mano pozicija aiški – visi vaikai turi būti mokyklose. Negalime žinoti, kokia bus pandeminė situacija rudenį, tačiau masinė vakcinacija, vis daugiau paskiepytų gyventojų teikia viltį, kad pamažu grįšime į priešpandeminį gyvenimą“, – pranešime cituojama švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Sausį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pristatytame per pandemiją patirtų mokymosi praradimų kompensavimo plane buvo numatyta tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems sunkumų mokantis patiriantiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas bei nemokamų teminių vaikų vasaros stovyklų organizavimas ir kitos priemonės.

Pasak ministerijos, nemažai šių priemonių jau įgyvendintos ar vykdomos šiuo metu, be to, pagalba mokiniams ir mokytojams nenutrūks ir kitais mokslo metais – tikimasi, kad kai kurios iniciatyvos taps ilgalaikėmis.

Pagalbos plane išskiriamos keturios sritys: ugdymo(si) praradimų kompensavimas, emocinė-psichologinė pagalba, technologijos bei patirtinė veikla ir testavimas.

Nuo vasario pradžios iki šių mokslo metų pabaigos mažose grupėse vyksta papildomos konsultacijos mokymosi sunkumų patiriantiems įvairių klasių mokiniams. Planuojama, jog tokios konsultacijos vyks ir kitais mokslo metais. Padėti švietimo įstaigoms organizuoti mokymosi procesą pasitelkti 77 savanoriai. Tęsti iniciatyvą planuojama iki 2021-ųjų pabaigos.

Siekiant padėti abiturientams geriau pasiruošti egzaminams šįmet į pagalbą pasitelktos mokytojų asociacijos: įvairių dalykų mokytojų organizacijos rengė nuotolines konsultacijas ir seminarus abiturientams bei juos mokantiems mokytojams, parengta teminės metodinės medžiagos, vaizdo įrašų. Pagalbos teikimas bus tęsiamas iki 2021 metų pabaigos.

Šiuo metu vyksta konkursas stovyklų rengėjams. Valstybės lėšomis finansuojamose teminėse stovyklose bus kviečiami dalyvauti mokymosi sunkumų patiriantys 5–8 klasių mokiniai. Jie stovyklose galės tobulinti savo žinias gamtos mokslų, matematikos ir kalbų srityse. Tikimasi, kad per vasarą šiose stovyklose dalyvaus mažiausiai 2,5 tūkst. vaikų.

Valstybės lėšomis finansuojamoms teminėms stovykloms rengti numatoma skirti 510 tūkst. eurų. Stovyklos bus organizuojamos ir savivaldybių lėšomis, o jose galėtų dalyvauti apie 50 tūkst. vaikų.

Ministerija taip pat praneša šiuo metu rengianti Geros savijautos programą. Tai pasirenkamųjų paslaugų fondas mokykloms, skirtas mokinių emocinei sveikatai, fizinei būklei ir socialiniams įgūdžiams atstatyti ir palaikyti. Savo emocine sveikata skatinami rūpintis ir mokytojai – jiems numatoma rengti mokymus, savitarpio pagalbos grupių susitikimus.

Padės psichologai, vyks įvairūs užsiėmimai

Spaudos konferencijoje J. Šiugždinienė teigė, kad visos šalys sutaria, jog nuo rugsėjo 1-osios grįžti į klases turėtų visi moksleiviai. Anot jos, minėta geros savijautos programa apims papildomas psichologų konsultacijas moksleiviams, fizines, menines veiklas. Tai bus teikiama per Kultūros paso platformą.

Tuo metu vasaros stovyklas, pasak J. Šiugždinienės, organizuos tiek savivaldybės, tiek ministerija – pastaroji didesnį dėmesį sieks skirti vaikams, kuriems sunkiau sekėsi mokytis per karantiną.

„Turėsime galimybę stovyklose matyti apie 5 tūkstančius vaikų. Stovyklos bus tikslinės, skirtos tiek vaikų motyvacijai stiprinti, tiek psichologinei-emocinei sveikatai, tiek praradimams kompensuoti. Taip pat savivaldybės jau organizuoja stovyklas panaudodamos neformalaus ugdymo lėšas, čia mes planuojame apie 60–70 tūkst. vaikų“, – teigė ministrė.

Ji tvirtino, kad nuo rugsėjo 1-osios bus tęsiamos papildomos konsultacijos sunkiau besimokantiems moksleiviams, toliau mokyklose dirbs ir savanoriai.

Ministrė taip pat akcentavo, kad nuo rudens moksleiviams atlikti COVID-19 testus bus tik rekomenduojama – šiuo metu tai privalomai turi daryti dalis pradinukų, 5–11 klasių moksleiviai.

Ministerija taip pat tvirtina, kad ruošiantis kitiems mokslo metams sisteminamos įvairios skaitmeninės mokymo priemonės Nacionalinės švietimo agentūros tinklalapyje. Mokykloms nupirkta daugiau kaip 9 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių, centralizuotai perkama įranga, skirta hibridinėms klasėms įrengti. Planuojama įrengti apie 2000 tokių klasių.

Ministerijos duomenimis, Mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo planui įgyvendinti skirta daugiau nei 18 mln. eurų.

Prezidentas antradienį taip pat susitiko su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Antradienį, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Prezidentūroje taip pat rengiama konferencija apie šeimos politiką.