Nors ir kritikuodama kitų metų valstybės bei „Sodros“ biudžetus bei socialinių išmokų mažinimo įstatymą, Prezidentė Dalia Grybauskaitė juos visus pasirašė.

Paskelbė pasirašiusi

Pirmadienį valstybės vadovė paskelbė padėjusi parašus tiek po 2010 metų valstybės, tiek po tų metų „Sodros“ biudžetais, tiek ir po Seimo priimtu Laikinuoju socialinių išmokų mažinimo įstatymu.

„Suprasdama, kad tie įstatymai nėra tobuli, ypač „Sodros“ ir socialinių išmokų mažinimo įstatymus, vis dėlto visus juos pasirašau“, - pirmadienį spaudos konferencijoje paskelbė Prezidentė.

Valstybės vadovė paaiškino, kad šiomis sunkmečio sąlygomis nepopuliarūs sprendimai yra būtini.

„Tas sprendimas yra būtinas ir neišvengiamas. Būtent todėl, kad be jo Vyriausybė negalėtų nei pensijų, nei algų. Būtent todėl, kad be jų tarptautinės rinkos valstybei neskolintų. Būtent todėl, kad priimdama šiuos įstatymus valstybė demonstruoja gebėjimą pati susitvarkyti su savo problemomis“, - sakė D.Grybauskaitė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „Sodros“ biudžetas ir socialinių išmokų mažinimo įstatymas yra „ant ribos ties susikirtimu su Konstitucija“, todėl pareikalavo, kad Vyriausybė sukurtų senatvės pensijų ir neįgaliųjų išmokų sumažinimo kompensavimo mechanizmą. Valstybės vadovės nuomone, jis turi būti įtvirtintas įstatymu, kuris turėtų atsirasti iki kitų metų liepos.

Tikisi, kad paskutiniai karpymai

Prezidentė sakė, kad pensijas bei kitas socialines išmokas mažinantis įstatymas yra „suveltas“. „Yra akivaizdi proporcingumo stoka, ypač mažinant išmokas dirbantiems pensininkams“, - teigė ji.

Pasak valstybės vadovės, „iš principo“ Lietuvos bendras įsiskolinimas nėra labai didelis, nes pasaulyje yra kur kas didesnes skolas turinčių valstybių. „Tačiau Lietuvos galimybės pasiskolinti yra kur kas mažesnės“, - pastebėjo ji. Be to, Prezidentės nuomone, Lietuvai būtų pavojinga didinti metinį įsiskolinimą, kuris jau dabar priartėjęs prie 10 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). „Tai vienas didžiausių metinių įsiskolinimų visoje Europoje“, - sakė ji.

D.Grybauskaitė pareiškė tikinti, kad numatytieji socialinių išmokų mažinimai bus paskutiniai ir kitąmet ar vėliau to nebereikės kartoti.

Prezidentė prognozavo, kad ekonomikos atsigavimas Lietuvoje galėtų būti 2010 metų antroje pusėje ir 2011 metais. Tačiau, pasak jos, atsigavimas galės atsispindėti tik 2012 metų biudžete.

Niekad neįvykdė grasinimo vetuoti

Prezidentė ir anksčiau reiškė kritinių pastabų socialinio draudimo biudžetui, grasindama jo nepasirašyti. Tačiau galų gale, pareiškusi, kad į didžiąją dalį jos pastabų buvo atsižvelgta, taip pat aiškindama būtinybe išsaugoti valstybės bei Vyriausybės stabilumą, pasirašė visus Seimo priimtus teisės aktus.

Ankstesni prezidentai elgėsi analogiškai. Valdas Adamkus savo prezidentavimo metu ne kartą grasino vetuoti pagrindinį metų finansinį dokumentą, kritikuodamas jį už nuoseklumo ir programinio pagrindimo stoką, tačiau galų gale visuomet jį pasirašydavo.

Veto valstybės biudžetui dažniausiai suvokiamas kaip netiesioginis nepasitikėjimas jį rengusia ir už jo vykdymą atsakinga Vyriausybe.

Seimas patvirtino gruodžio 9-10 dienomis

Seimas kitų metų valstybės biudžetą patvirtino gruodžio 10 dieną, „Sodros“ biudžetą - gruodžio 9 dieną. Tą pačią dieną buvo patvirtintas ir socialines išmokas bei pensijas mažinantis įstatymas.

Įstatymus valstybės vadovas turi pasirašyti arba vetuoti per 10 dienų po įteikimo. Prezidentūra įstatymus gavo pirmadienį, gruodžio 14 dieną.

Prognozuojamos 2010 metų valstybės pajamos - 13,378 milijardo litų (7,1 proc. mažesnės negu 2009 metais), išlaidos - 18,308 mlrd. litų (4,7 proc. mažesnės).

Numatomas valstybės biudžeto deficitas - 4,929 mlrd litų, arba 5,9 proc. BVP. Tačiau konsoliduotas viso valdžios sektoriaus – valstybės, savivaldybių, „Sodros“ biudžetų - deficitas sieks apie 7,9 mlrd. litų, arba 9,5 proc. BVP.

Bus kerpamos socialinės išmokos

Su Europos Sąjungos parama 2010 metų valstybės biudžeto pajamos turėtų būti beveik 21,27 mlrd. litų (2,2 proc,. didesnės negu 2009 metais), išlaidos - 26,2 mlrd. litų (taip pat 2,2 proc. didesnės nei šiemet).

Planuojamas grynojo skolinimosi limitas - 8,96 mlrd. litų. Iš viso kitais metais ketinama skolintis daugiau kaip 13 mlrd. litų.

Valstybei gali tekti finansinėje duobėje atsidūrusiai „Sodrai“ paskolinti iki 3,5 mlrd. litų. Kitais metais „Sodros“ pajamos turėtų siekti 9,886 mlrd. litų, išlaidos - 12,593 mlrd. litų.

Laikinuoju pensijų ir socialinių išmokų mažinimo įstatymu numatyta 2010-2011 metais apkarpyti beveik visas išmokas, mokamas iš „Sodros“ ir valstybės biudžetų mokamas. Bus taikomas progresyvumo principas – didesni karpymai laukia didesnes išmokas gaunančių pensininkų bei kitų gyventojų. Nebus liečiamos tik 650 litų siekiančios pensijos.