Nepaisant  to, kokia bus ekonominė situacija šalyje, sumažintos pensijos žmonėms turės būti kompensuotos. Taip tvirtino antradienį Lietuvos radijo laidoje „Ant svarstyklių“ viešėjusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Atleisti A.Valantino neskubės

Kalbėdama apie Seimo pernai priimtą sprendimą mažinti pensijas, šalies vadovė išsakė šiam sprendimui kritikos, tačiau pabrėžė, kad pensijas vėliau teks kompensuoti.

Prisimindama pernai sausį vykusius protestus prie Seimo, šalies vadovė džiaugėsi, kad žmonės sugeba išreikšti savo nuomonę, tačiau akcentavo sausio 16-osios įvykiams nepritarianti. „Riaušės - savęs naikinimo elementas“, - pabrėžė D.Grybauskaitė.

Paklausta apie galimą generalinio prokuroro Algimanto Valantino atleidimą, šalies vadovė leido suprasti to neskubėsianti daryti. „Atleisti A.Valantiną galima bet kada. Jis padės pareiškimą, kai aš to paprašysiu“, - atsakydama į klausimą pradėjo šalies vadovė. Tačiau pridūrė sieksianti pagerinti visos prokuratūros darbą, o ne vien keisti „vienus ar kitus asmenis“ ir taip didinti savo populiarumą.

Svečiai iš Rytų - Kovo 11-ąją?

Laidos vedėjo paklausta, ar vyks į gegužės 9-ąją Maskvoje vyksiančius pergalės prieš nacistinę Vokietiją minėjimo renginius, šalies vadovė tiesaus atsakymo vengė. Tačiau ji leido suprasti, kad jos dalyvavimas ar nedalyvavimas Maskvoje, priklausys nuo to, kaip elgsis kaimyninių valstybių lyderiai Lietuvai minint 20-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines Kovo 11-ąją, jei jie bus pakviesti atvykti į šventinius renginius Lietuvoje. D.Grybauskaitė tvirtino rimtai svarstanti galimybę juos pakviesti.

„Mes deriname diplomatiniais kanalais, bet iš tiesų labai graži data, dvidešimtmetis, tai mūsų didžiulė šventė. Ir tai, kad Europoje nėra daug prezidentų, ypač Europos Sąjungos šalyse narėse. Aš kaip Prezidentė tikrai kviesiu visus ES prezidentus, kurie galės atvykti. Ir labai rimtai svarstau apie kaimyninių šalių, kurios nėra ES narės, prezidentus“, - teigė šalies vadovė.

Prokurorų aktyvumas - viešojoje erdvėje

Komentuodama Baltarusijos prokuratūros atsisakymą išduoti kaltinamuosius sausio 13-osios byloje, šalies vadovė negailėjo priekaištų ir Lietuvos generalinei prokuratūrai. Pasak jos, siekiant įtariamųjų išdavimo, nepakankamai dirbo ir Lietuvos prokurorai.

„Kad buvo (prokurorų - red.past.) aktyvumas viešojoje erdvėje, o ne realybėje, tuo įsitikinau ir per pokalbį su Prezidentu Lukašenka“, - primindama pernai Vilniuje vykusį susitikimą su Baltarusijos vadovu sakė D.Grybauskaitė. Ji pridūrė, kad sprendžiant kaltinamųjų išdavimą Lietuvai, mūsų šalies prokurorams „būtina realiai siekti rezultatų“.

Išduoti V.Uschopčiką - nėra teisinio pagrindo?

Prezidentė nurodė, kad Lietuvos prokuratūros parengtose išvadose teigiama, jog “Lietuva neturi teisinio pagrindo pagal galiojančią dvišalę sutartį reikalauti pono (Vladimiro - red.past.) Uschopčiko kaip Baltarusijos piliečio ekstradicijos".

"Jeigu sutartis nenumato tokios galimybės, tai ką darė prokuratūra 20 metų - imitavo darbą, kad siuntinėja prašymus, žinodama, kad pilietis pagal šią sutartį nebus išduotas?", - klausė D.Grybauskaitė.

Ji pridūrė, kad sprendžiant iš sutarties sąlygų, ekstradicija neįmanoma. “Reikia ieškoti kitų būdų, galbūt per politinį dialogą. Tokį dialogą ir tęsiu", - kalbėjo D.Grybauskaitė, tačiau pabrėžė nieko negalinti žadėti.

“Per 20 metų buvo neįmanoma to padaryti. Nesu garantuota, kad galėsiu aš tai padaryti", - kalbėjo Prezidentė.

Portalas primena, kad generolas V.Uschopčikas įtariamas davęs Rusijos kariškiams įsakymą 1991 m. sausio 13-ąją šaudyti į televizijos bokšto susirinkusius ginti žmones. Po nepavykusio perversmo V.Uschopčikas pabėgo į Baltarusiją. 2000 m. jis buvo paskirtas Baltarusijos gynybos ministro pavaduotoju, dabar jau yra išėjęs į pensiją.

Kitas Lietuvos prokurorų ieškomas asmuo - Baltarusijoje pasislėpusi Stanislava Juonienė. Ji įtariama dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo bei veiklos ir viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Baltarusijos prokurorų argumentacija

Kaip jau skelbėme, atsisakydama išduoti įtariamuosius Sausio 13-osios byloje, Baltarusijos generalinė prokuratūra pakartojo savo poziciją, jog šių įtariamųjų veiklą ji vertina pagal tuo metu egzistavusios valstybės - TSRS - įstatymus - kaip siekį apsaugoti šios valstybės (TSRS) konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą, todėl esą negali suteikti teisinės pagalbos.

Baltarusijos pareigūnai taip pat nurodė, jog jų šalies piliečių išdavimas užsienio valstybei ar proceso veiksmų atlikimas su jais kitos šalies teritorijoje negalimas.

„Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymų vykdymas šioje byloje prieštarautų esminiams Baltarusijos Respublikos įstatymų principams“, - rašoma Baltarusijos prokurorų lietuvių kolegoms atsiųstame pranešime.