Kietu vadovavimo stiliumi pagarsėjusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė vis rečiau beišgąsdina valdančiąją daugumą, Vyriausybę. Valstybės vadovės nurodymai vis dažniau lieka neišgirsti.

Aplinkos ministras liko

Per pastarąjį mėnesį valdantieji bent kelis kartus metė pirštinę valstybės vadovei.

Premjeras Andrius Kubilius atsisakė svarstyti aplinkos ministro Gedimino Kazlausko tinkamumą eiti pareigas. Prezidentė G.Kazlauską ir jo vadovaujamą ministeriją apkaltino "absoliučiu neveiklumu" įvairiose srityse. Valdančioji koalicija ir premjeras paraginti svarstyti, ar nevertėtų pakeisti aplinkos ministro.

Tačiau Vyriausybės vadovas lyg niekur nieko pareiškė "jau seniai padėjęs tašką" diskusijoje, ar reikia keisti aplinkos ministrą. "Tiesą sakant, niekada ir nepradėjau tos diskusijos", – tvirtino A.Kubilius ir pridūrė, kad G.Kazlausko kompetencijos klausimas nesvarstomas ir jis nebus atleidžiamas iš pareigų.

Atsisako atiduoti FNTT

D.Grybauskaitės nuomonei pasipriešino ir vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Jis patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pertvarkos planą, neatitinkantį Prezidentės norų. Valstybės vadovė dar šių metų pradžioje pareiškė reikalaujanti, kad FNTT būtų kardinaliai reorganizuota, pakeistas jos pavaldumas.

Tačiau R.Palaitis nenori paleisti FNTT iš savo vadovaujamos ministerijos struktūros. Maža to, ministras pareiškė, kad "tie, kurie priims sprendimą dėl pavaldumo pakeitimo, turės prisiimti visą politinę atsakomybę už tai, kad tarnybos veikla gali sutrikti".

Tiesa, Vyriausybės vadovas A.Kubilius paskubėjo nuraminti Prezidentę. Premjeras pareiškė, kad FNTT pavaldumo ir reorganizacijos klausimas priklauso ne vieno ministro atsakomybės sričiai.

Paskyrė milijonus partijoms

Vyriausybė nepaisė birželį D.Grybauskaitės pareikštų abejonių, kad ekonominiu sunkmečiu iš valstybės biudžeto partijoms turi būti išdalyti daugiau kaip 4 mln. litų, kurie būtų panaudoti kompensuoti per pastarųjų rinkimų kampanijas atsiradusiems nuostoliams. "Tai būtų puota maro metu", – pareiškė valstybės vadovė, paklausta apie tokius Vyriausybės planus.

Tačiau šiomis dienomis Ministrų kabinetas priėmė sprendimą skirti milijonus partijoms. Premjeras A.Kubilius teisinosi, kad Vyriausybė taip tik vykdo gegužę Seimo pataisytą Politinių kampanijų finansavimo įstatymą. Be to, Vyriausybės vadovas ta proga švelniai "įkando" Prezidentei, kai atkreipė dėmesį, kad ši pasirašė Seimo priimtą įstatymo pataisą, nevetavo jos. Todėl esą D.Grybauskaitė neturi teisės priekaištauti Vyriausybei dėl pačios valstybės vadovės pasirašyto įstatymo vykdymo.

Prezidentę šis sprendimas papiktino: "Po to kreiptis į žmones ir prašyti jų solidarumo bei supratimo neįmanoma. Neįsivaizduoju, kaip partijos po to gali žiūrėti žmonėms į akis."

"Sodros" pertvarkos nėra

Šiemet vidurvasarį kalbėdama apie blogai dirbančias žinybas, D.Grybauskaitė paminėjo ne tik Aplinkos, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Dar prieš metus D.Grybauskaitė ironiškai paminėjo laukianti, kol tik ką ministru paskirtas Donatas Jankauskas "pasivažinės dviračiu" su atostogaujančiu premjeru ir ateis pas ją pristatyti numatomos "Sodros" reformos. Tačiau iki šiol neaišku, kaip bus pertvarkoma skylėta socialinės apsaugos sistema.

D.Jankauskas skundžiasi, kad galutinio sprendimo dėl "Sodros" reformos metmenų nepriima politikai. Tačiau D.Grybauskaitė reikalauja atidėti į šalį visus nesutarimus ir vieną kartą patvirtinti pertvarką.

Reikalavimų neišgirdo

Pernai gruodį pasirašydama šių metų biudžetą Prezidentė tvirtino reikalausianti, kad iki 2010-ųjų vidurio būtų aišku, kaip ir kada bus kompensuojamos sumažintos pensijos ir kitos pašalpos.

Bet šis valstybės vadovės reikalavimas iš esmės pamirštas. Vyriausybė šių metų liepos 1 d. parengė tik labai aptakią koncepciją, patvirtinančią, kad pensijų ir kitų socialinių pašalpų sumažinimas bus kada nors kompensuojamas, tačiau nenurodė nei tokio kompensavimo laiko, nei formos. Paminėta, kad geriausiu atveju kompensacijos galimos nuo 2014 m., nors D.Grybauskaitė reikalavo ankstesnių datų.

Iki šiol valdantieji neišgirdo jau prieš kelis mėnesius pareikštų Prezidentės priekaištų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir jos vadovui Modestui Kaseliauskui. Jis tebeina savo pareigas.

Gali ir negirdėti pastabų

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, Lietuvos politinės sistemos sąranga tokia, kad Vyriausybė yra pagrindinių sprendimų vidaus politikos klausimais priėmimo centras. "Todėl Vyriausybė nebūtinai turi teigiamai reaguoti į visus Prezidentės reikalavimus, pageidavimus ar paliepimus", – kalbėjo jis.

Pasak politologo, Vyriausybė laisva pritarti tik tiems valstybės vadovės pasiūlymams, kurie tuo metu naudingi valdančiajai koalicijai. "Ir atvirkščiai – nepritarti tiems, kurių nemato reikalo palaikyti", – sakė A.Krupavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad Prezidentė Lietuvoje neturi jokių galių atstatydinti premjerą ir nuversti Vyriausybę, jeigu ši turi pakankamą paramą Seime. "Nors dabartinė valdančioji koalicija yra kiek aptirpusi ir apsilpusi, pakankama parama Vyriausybės veiksmams Seime vis dėlto yra. Dar toli gražu nepasiekta ta kritinė riba, kai paramos trūksta ir tada jau kitoms partijoms galima dairytis, kam atiduoti naujai formuojamos Vyriausybės portfelius", – pabrėžė politologas ir pridūrė, kad neabejoja, jog Prezidentė pasinaudotų tokia politine situacija, jeigu ji susidarytų.

Nėra alternatyvos

A.Krupavičius sutiko, kad D.Grybauskaitės autoritetas visuomenėje yra labai didelis. "Tačiau vargu ar tuo įmanoma pasinaudoti ir priversti Vyriausybę ar atskirus ministrus priimti tuos sprendimus, kurių jie nenori", – sakė politologas.

Jis abejojo, ar galėtų pasikartoti situacija, kai 1999 m. prezidentas V.Adamkus pareiškė nepasitikėjimą tuomečiu premjeru Gediminu Vagnoriumi, o jis, nors ir nenoromis, netrukus atsistatydino. "Niekas nežino tikro atsakymo, ar G.Vagnorius pasitraukė dėl prezidento nepasitikėjimo, ar dėl to, kad nenorėjo prisiimti atsakomybės už kovą su tuomete krize, ar prezidentas tiesiog meistriškai pasinaudojo tyliu konservatorių noru atsikratyti G.Vagnoriumi. Dabar situacija visiškai kitokia: Vyriausybė koalicinė, Prezidentė viešai ne kartą sakė nematanti alternatyvos dabartiniam premjerui, kova su krize persirito į antrą pusę", – vardijo A.Krupavičius.

Todėl jis prognozuoja, kad ir artimiausioje ateityje Prezidentė su Vyriausybe diskutuos kai kuriais klausimais, tačiau ne visuomet valdantieji atsižvelgs į valstybės vadovės pastabas ar norus. Bent jau kol dabartinė opozicija sustiprės tiek, kad galės pati suformuoti naują Ministrų kabinetą.