Lietuvos pasitraukimas iš tarptautinio susitarimo dėl kasetinių šaudmenų draudimo sukeltų klausimų tarptautinėje erdvėje, sako prezidento vyriausiasis patarėjas, komunikacijos grupės vadovas Frederikas Jansonas.

„Tas pasitraukimas būtų labai sudėtingas ir jis keltų iš tiesų daug klausimų tarptautinėje erdvėje“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas.

Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia laukiantis krašto apsaugos ministro teikimo Seimui balsuoti dėl pasitraukimo iš konvencijos dėl kasetinių sprogmenų uždraudimo.

Apie tai, kad reikėtų pasitraukti iš šio susitarimo savaitgalį paskelbė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak jo, tai būtų reikalinga, norint jų įsigyti ir juos naudoti.

„Įsivertinti viską reikia, kita vertus. Lietuva yra tai, ką mes privalome ginti. Reikės – kasetiniais ginklais, reikės – dar kokiais nors. Mes privalome matyti savo šalį“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Tas pasitraukimas būtų labai sudėtingas ir jis keltų iš tiesų daug klausimų tarptautinėje erdvėje.

NSGK pirmininkas BNS sakė remiantis krašto apsaugos ministro poziciją ir laukiantis jo iniciatyvos ją įgyventi.

„Reikia ne tik vertinti, bet Krašto apsaugos ministerija teikia Seimui ir mes balsuojame. Laukiu ministro iniciatyvos, valio, pirmyn“, – teigė komiteto vadovas.

Jis sakė, kad šaliai ginti reikia turėti įvairių ginklų.

„To reikia, nes turėtume išlaikyti visus kovinės galios elementus, kurie reikalingi – paprastai kalbant, rusai gali naudoti, o mes negalime naudoti. Tai yra visiškas absurdas, turint omeny tokį priešą ir jo kariavimo principus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Privalome turėti visas priemones, negalime savęs įsprausti į rėmus, kai koks nors vienašališkas nusiginklavimas ar ginkluotės apribojimai suvaržo mūsų galimybę gintis nuo priešo, kuris naudotų tokius dalykus“, – tvirtino jis.

NSGK pirmininko teigimu, 2011 metais, kai Lietuva ratifikavo minėtą konvenciją, kuria draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius, buvo kita saugumo situacija.

„Tai yra tas pavyzdys, kaip kartais mes esame ne toje kryptyje. 2011 metai gal buvo truputį kažkoks kitoks laikotarpis, bet jau ir tada labai turėjau abejonių dėl tokio sprendimo“, – sakė L. Kasčiūnas.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Konvencija dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Dubline ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną. Prie jos šiuo metu yra prisidėjusios 112 valstybių, pradedant Afganistanu ir baigiant Zambija. Tarp jų nėra Latvijos, Estijos, Lenkijos, JAV.

Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.