Vokiečių koncernas "E.ON Ruhrgas" ketina paduoti Lietuvą į tarptautinį arbitražo teismą dėl dujų sektoriaus reformos. Vokiečiai žengia koja kojon su Rusijos gigantu "Gazprom".

Samdys teisininkus

Energetikos ministerija jau ruošiasi bylinėtis su "E.ON Ruhrgas". Ministerija kreipėsi į Vyriausybę su prašymu jai suteikti įgaliojimus sprendžiant nesutarimus su vokiečiais. Vyriausybė šiam prašymui pritarti turėtų jau ateinantį trečiadienį.

Ministrų kabinetui teikiamame nutarimo projekte teigiama, kad "E.ON Ruhrgas" gali skųsti Lietuvą dėl galimo tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymo. Energetikos ministerija prašo leidimo pirkti bylinėjimuisi reikalingas ekspertų paslaugas, samdyti Lietuvos ar užsienio teisininkus.

Ministerija kol kas šykšti komentarų dėl ginčo su "E.ON Ruhrgas". Ministro Arvydo Sekmoko patarėjas Kęstutis Jauniškis dienraščiui tvirtino, esą ruošiamasi "galimiems ginčams" su vokiečių energetikos milžinu. Paprašytas pakomentuoti, kokie gali būti tokios bylos pralaimėjimo padariniai, ministro patarėjas daugiau informacijos suteikti nepanoro: "Visi komentarai – po trečiadienio posėdžio."

Dujininkų liesti negalima?

Energetikos ministerijos manymu, "galimi ginčai" su "E.ON Ruhrgas" gali kilti dėl 1992 m. sudarytos ir 1997 m. įsigaliojusios dvišalės Lietuvos ir Vokietijos sutarties "Dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos".

Šioje sutartyje iš esmės apibrėžiama, kaip abi šalys traktuoja viena kitos verslo subjektus. Žinoma, ji gina ir "E.ON Ruhrgas" interesus. Pavyzdžiui, sutartyje numatyta, kad "kiekviena iš susitariančiųjų šalių jokiais būdais nediskriminuos savo teritorijoje esančių kitos susitariančiosios šalies piliečių ar įmonių ir savavališkai netrukdys jiems valdyti kapitalo investicijų, naudoti ir disponuoti jomis".

Kaip užsiminė ministro patarėjas K.Jauniškis, gali būti, kad Vyriausybės veiksmus, pertvarkant dujų sektorių, "E.ON Ruhrgas" vertina kaip šios dvišalės sutarties pažeidimą. Mat dujų sektoriaus reforma labiausiai atsilieps "Lietuvos dujoms", o "E.ON Ruhrgas" su Rusijos dujų gigantu "Gazprom" yra pagrindiniai "Lietuvos dujų" akcininkai, vokiečiai netgi valdo šiek tiek didesnę įmonės akcijų dalį.

Ranka rankon su "Gazprom"

Dar rugpjūtį skelbta, kad apie ketinimus paduoti Lietuvą į arbitražo teismą prabilo "Gazprom". Rusai, beje, taip pat skundėsi nesąžiningais Lietuvos veiksmais vykdant dujų sektoriaus reformą.

Tuomet tokius "Gazprom" grasinimus ministras A.Sekmokas pavadino "gana šiurkščiu spaudimu suvereniai valstybei". Jis taip pat užsiminė, kad yra gautas ir analogiškas "E.ON Ruhrgas" grasinimas, tačiau dabar A.Sekmoko vadovaujama ministerija neatskleidžia, kada gavo vokiečių ultimatumą.

Komentaras

Virgis Valentinavičius

Premjero patarėjas

Jie visada grasino, čia nieko naujo. Manau, čia vis dar yra grasinimų stadija. Vyriausybė mano, kad jos pozicijos yra gana tvirtos. Vyriausybės požiūriu, (įgyvendinant dujų sektoriaus reformą – red. past.) yra įgyvendinama ES direktyva. O "Gazprom" tai nori paversti investicijų apsaugos klausimu. Teisininkų reikia tam, jei "Lietuvos dujų" akcininkai nuo grasinimų pereis prie realių teisinių veiksmų.