– Su kokiais iššūkiais studijų metu susiduria autistiški studentai? Kaip jie gali gauti reikiamą pagalbą?

– Šie studentai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie priklauso nuo jų asmeninių patirčių, įgūdžių, asmenybės bruožų ir autizmo išraiškos stiprumo. Konsultacijose dažniausiai sprendžiame socialinius sunkumus – pavyzdžiui, kaip tinkamai elgtis socialinėse situacijose, kokių elgesio normų laikytis, kaip užmegzti ryšį su grupės draugais ar kitais pažįstamais asmenimis.

Dažnai kalbame apie klausimus, susijusius su emocijų valdymu – kaip valdyti savo nerimą, pyktį ir kitas nemalonias emocijas. Galiausiai aptariame planavimo įgūdžius, rutinos laikymąsi ir prisitaikymą prie kasdienių pokyčių. Konsultacijos KTU organizuojamos bendra tvarka, kaip ir kitiems studentams.

Visiems studentams, kurie pateikia jų situaciją pagrindžiančius dokumentus, studijos KTU gali būti pritaikytos pagal individualius poreikius.

– Kaip dėstytojai galėtų geriau suprasti, o bendramoksliai – padėti autistiškiems studentams?

– Svarbiausia užtikrinti aiškią ir suprantamą komunikaciją. Kartais tarp autistiškų studentų ir dėstytojų būna nesusikalbėjimo, todėl labai svarbu išlikti kantriems ir stengtis suprasti, ką studentas iš tikrųjų norėjo pasakyti. Reikėtų išsiaiškinti, kodėl įvyko nesusikalbėjimas, ir pateikti informaciją kuo aiškiau – vengiant perkeltinių reikšmių ir dviprasmybių.

Kalbant apie bendramokslių pagalbą, visų pirmiausia labai svarbu yra neskubėti vertinti autistiškų studentų ir neklijuoti jiems neigiamų etikečių, tokių kaip „nedraugiški“, „keisti“ ar „negabūs“.

Daugelis jų yra geranoriški, paslaugūs ir atviri bendravimui ir draugystei. Tiesiog dažniausiai jų bendravimo būdai gali skirtis nuo įprastų.

– Kokios darbo aplinkos ypatybės gali padėti autistiškiems žmonėms geriau prisitaikyti ir efektyviau dirbti?

– Visų pirma, fizinės darbo aplinkos pritaikymas gali padėti autistiškiems žmonėms jaustis patogiau ir lengviau prisitaikyti prie darbo. Pavyzdžiui, jiems gali būti svarbu turėti nuolatinę, asmeninę darbo vietą – savo stalą ar kabinetą. Nuolatinis aplinkos keitimas gali kelti jiems stresą, todėl stabili ir rami erdvė leis geriau susikaupti ir efektyviau dirbti.

Autistiški darbuotojai gali būti jautrūs šviesai arba garsui, todėl kaip privalumas jiems būtų leisti dirbti su triukšmą slopinančiomis ausinėmis, vengti mirgėjimą ar triukšmą galinčių skleisti fluorescencinių lempų.

Būtų naudinga, jei autistiški darbuotojai galėtų patys reguliuoti darbo aplinkos apšvietimą, pavyzdžiui, koreguodami šviesos kiekį žaliuzėmis. Galiausiai tokiems darbuotojams reikėtų leisti pasitraukti iš darbo vietos, jei nuo sensorinės perkrovos jiems reikalinga pertrauka.

– Kokių stiprybių ir unikalių gebėjimų autistiški žmonės gali pasiūlyti darbdaviams?

– Nors kiekvienas autistiškas žmogus yra skirtingas ir gali turėti įvairių gebėjimų, autistiški asmenys dažnai pasižymi dideliu dėmesiu detalėms, kūrybiškumu, novatorišku problemų sprendimu, didele kantrybe ir atkaklumu, ypač atliekant pasikartojančias užduotis.

– Kas galėtų paskatinti didesnę autistiškų asmenų integraciją į darbo rinką?

– Kadangi visuomenėje vis dar išlieka daug mitų apie autizmą, labai svarbu šviesti visuomenę ir darbdavius apie neuroįvairovę. Tokia edukacija padėtų išsklaidyti klaidingus įsitikinimus, skatintų didesnį supratimą ir priėmimą. Kuo daugiau žmonių supras, kas yra autizmas, tuo lengviau bus kurti atviresnę ir palaikančią aplinką.

Tuomet darbdaviai mažiau vadovautųsi netikslia informacija ir laisviau įdarbintų autistiškus darbuotojus. Labai svarbi ir pačių autistiškų asmenų edukacija.

– Kaip kolegos ir vadovai galėtų geriau suprasti ir palaikyti autistiškus bendradarbius?

– Visų pirma, bendraujant su autistiškais bendradarbiais svarbu kalbėti aiškiai ir konkrečiai – vengti dviprasmybių, sarkazmo, ironijos, vengti perkeltinės prasmės kalbos priemonių. Reikėtų gerbti jų bendravimo ribas. Jei kolega nenori kalbėtis temomis, nesusijusiomis su darbu, nereikėtų jo versti ar spausti.

– Ar Lietuvoje yra pakankamai psichologinės ir profesinės pagalbos autistiškiems žmonėms, siekiantiems įsidarbinti?

– Sunku vienareikšmiškai atsakyti. Nors Lietuvoje yra autistiškų asmenų, kurie pasižymi aukštu intelekto lygiu, yra gerai prisitaikę ir sėkmingai dirba įvairiose srityse, pagalbos sistema vis dar nėra iki galo išplėtota ar lengvai prieinama visiems. Dažnai šie žmonės taip gerai prisitaiko, kad aplinkiniai net nežino, kad jie yra autistiški.

Jeigu autistiški žmonės turi ir intelektinių sunkumų, tai dažniau pastebima ir gali lemti didesnių iššūkių profesinėje srityje. Tokiais atvejais gali prireikti daugiau individualizuotos pagalbos – tiek įsidarbinant, tiek dirbant.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad autizmo požymiai gali pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo lyties. Pavyzdžiui, moterys dažnai geba geriau maskuoti autizmo požymius, todėl iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti geriau prisitaikiusios. Dėl to joms gali būti šiek tiek lengviau rasti darbą nei vyrams, kurių požymiai dažnai yra ryškesni ir labiau pastebimi.