PUNIOS ŠILAS TAPS REZERVATU

Vienos vertingiausių vietovių – Punios šilo Nemuno kilpų regioniniame parke – apsauga didinama penkis kartus, išplečiant gamtinio rezervato plotą, o jo unikaliam eglių ir pušų genofondui puoselėti steigiami du genetiniai miško draustiniai.

Šiuo metu Aplinkos ministerijos siūlomas Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korekcijas tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Naujųjų metų pradžioje juos tvirtins Vyriausybė.

Kompromisinis sprendimas priimtas po ne vienus metus užtrukusio Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos koregavimo proceso.

Penkiskart padidinus rezervato teritoriją, gyventojai galės lankytis Punios šilo kraštovaizdžio draustinio, genetinių miško draustinių ir ekologinės apsaugos prioriteto zonose. Lankymosi gamtiniame rezervate tvarka bus nustatyta Nemuno kilpų regioninio parko nuostatuose.

Tikimasi, kad nuo 456 ha iki 2,2 tūkst. ha padidėjus Punios šilo gamtiniam rezervatui, prie jo prijungus Punios šilo botaninį zoologinį draustinį, pagerės šio unikalios miško ekosistemos apsaugos būklė. Dalis miškuose gyvenančių saugomų rūšių ilgą laiką gali išlikti tik didesniuose, kuo mažiau suskaidytuose miško masyvuose.

Aplinkos ministro pavedimu Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba įpareigojamos parengti bendras rekomendacijas, kaip šiuos draustinius prižiūrėti, derinant genetinės ir biologinės įvairovės apsaugą.