Gimnazijos nuo kitų metų privalės turėti bent dvi trečiąsias (vienuoliktas) klases, daliai dar bus leidžiama turėti bent 21 vienuoliktoką, o maždaug dvidešimčiai – ir mažesnes klases.

Vyriausybei praėjusią savaitę atnaujinus mokyklų tinklo kūrimo taisykles, jose iš esmės liko 2021-aisiais numatyti kiekybiniai kriterijai mokykloms su taikomomis išimtimis, tačiau atsisakyta anksčiau numatytų sugriežtinimų nuo 2026-ųjų.

Numatoma, kad mažiausiai klasėse kitąmet galės būti aštuoni moksleiviai (1–10 klasėse), su išimtimis tautinių mažumų mokyklose ar lietuviškoms mokykloms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose – čia galėtų likti ir būti finansuojamos iš valstybės mažesnės klasės.

Išimtys liks ir po 2026-ųjų

Vis dėlto ministerija pabrėžia, kad reikalavimas formuoti ne mažiau kaip dvi III-iąsias gimnazijos klases, kuriose bendras mokinių skaičius būtų 31, lieka tik didiesiems miestams ir savivaldybių centrams: numatyta nemažai išimčių, kai gali būti formuojama tik viena klasė, kurioje mokosi 21 arba tik 12 mokinių.

III-iąsias klases su 21 moksleiviu dar galės turėti įstaigos, esančios miestuose, kurie nėra savivaldybės centrai, tai pat kaimo vietovių, miesto pakraščio, pasienio zonų mokyklos, kadetų, suaugusiųjų, specializuoto ugdymo mokyklos.

Tuo metu 12 mokinių klasės galės būti gimnazijų skyriuose, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančiose vienintelėse gimnazijose lietuvių kalba, vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje ar tokioje, nuo kurios 30 kilometrų spinduliu nėra kitos gimnazijos,  ir kai kuriose kitose.

Ministerija BNS nurodė, kad preliminariais duomenimis, mažesnes nei 21 moksleivio trečiokų klases galės kitąmet turėti apie 20 šalies gimnazijų.

Taip pat bus mažinamos klasės, kuriose mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai – vienas toks mokinys prilyginamas dviem mokiniams.

Vyriausybė tai pat nusprendė atsisakyti ligšiolinių planų, kad nuo 2026-ųjų bent dvi trečiokų klasės privalo būti visose gimnazijose, o tautinių mažumų ir kitose gimnazijoje, kurioms nustatyta išimtis – bent viena su ne mažiau kaip 21 mokiniu.

Įvedami kokybiniai kriterijai

Taip pat stiprinant tinklą nuo kitų metų nustatyti kokybiniai kriterijai, tokie kaip ugdymo aplinkos pritaikymas vaikams su negalia, prevencijos programų įgyvendinimas, galimybė gauti švietimo pagalbą, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą pasirinkti jiems svarbius mokomuosius dalykus ir kita.

Dalis kokybinių kriterijų įsigalioja nuo ateinančių metų, kiti – nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos, suteikiant laiko mokykloms pagerinti savo veiklą.

Nauji mokyklų tinklo kriterijai patvirtinti Seimui anksčiau priėmus Švietimo pataisas, kurios nustatė bendruosius kriterijus mokykloms. Pataisos priimtos Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Vyriausybės patvirtintos ligšiolinės mokyklų tinklo taisyklės prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti įstatyme. Šis KT nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną.

Švietimo ir mokslo ministerija nurodo, kad atnaujintais reikalavimais siekiama pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių, stiprinti mokyklų tinklą ir efektyviau organizuoti ugdymo procesą.

„Stiprindami mokyklų tinklą siekiame lygiaverčių ugdymosi sąlygų miesto ir kaimo vaikams. Visi turi turėti galimybes naudotis gamtos mokslų laboratorijomis mokykloje ar STEAM centre, lankyti būrelius, mokytis kalbų, gauti švietimo pagalbą“, – pranešime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

„Matydami ugdymosi rezultatų skirtumus tarp savivaldybių ar tos pačios savivaldybės mokyklų, siekiame juos mažinti, įgalinti mokyklų steigėjus tai daryti. Visos mokyklos turi teikti mokiniui lygiavertį ugdymą“, – pridūrė jis.

Pasak ministerijos, siekiama daugiau individualaus dėmesio skirti mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomiems bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse.

Dėl per didelių klasių mažins finansavimą

Nuo kitų mokslo metų taip pat planuojama mažinti finansavimą savivaldybėms, kurių mokyklose viršijamas maksimalus mokinių klasėse skaičius.

Anot ministerijos, spalį su keturiomis profesinėmis sąjungomis pasirašytoje sutartyje numatyta, kad nuo ateinančios rugsėjo 1-osios suformavus klases, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, savivaldybei skirtos mokymo lėšos būtų mažinamos.

Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė savivaldybėms ar kitiems mokyklų savininkams didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 klasėse mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 klasėse – nuo 24 iki 22 mokinių.

„Šie pakeitimai bus priimti atskiru nutarimu“, – tvirtina ministerija.