Dešimtokų pasiekimų patikrinimas, įvedus keturių balų kartelę, turės pragaištingų padarinių mokykloms ir mokytojams, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Ji (įvesta kartelė – BNS) turės pragaištingų padarinių didelei daliai gimnazijų (...). Tai reiškia, kad mažėtų gimnazijų mokytojų krūviai, mažėtų atlyginimai, dalies mokytojų, mokyklų apskritai nereiktų, jas reikėtų uždaryti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Sarafinas.

Seimas praėjusių metų gruodį įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus, o nuo 2025 metų nustatė keturių balų slenkstį dešimtokams, norintiems tęsti mokslą gimnazijoje.

Tiems, kurie slenksčio neįveiks, bus siūloma kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje, ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais. Tarpiniai patikrinimai privalomi tapo nuo šių mokslo metų, tačiau sąlyga, jog neišlaikiusieji negalės tęsti mokslų, įsigalios nuo 2025-ųjų.

Pernai metų duomenimis, visoje Lietuvoje dešimtokų patikrinimus laikė ir juose dalyvavo per 25 tūkst. dešimtokų. 10 tūkst. iš jų neįveikė keturių balų kartelės, ją įveikti pavyko 15 tūkst. mokinių.

„Vadinasi, pagal naująją tvarką, jie negalėtų patekti į vienuoliktą klasę gimnazijose“, – sakė jis.

Vadinasi, pagal naująją tvarką, jie negalėtų patekti į vienuoliktą klasę gimnazijose.

G. Sarafinas taip pat kritikavo atnaujintas ugdymo programas, kuriose nuo kitų mokslo metų bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos klasėje. Kitose klasėse jos bus įdiegtos nuo 2024 metų.

Anot G. Sarafino, šiai reformai yra nepasirengta, šeimos nežino, kas jų laukia, o mokytojai, švietimo bendruomenė supranta, kad „vaikų ateičiai gali būti stipriai pakenkta.“

Nepasirengta, pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, ir tarpiniams patikrinimams vienuoliktoje klasėje.

„Įsivaizduokite, dabartiniai dešimtokai juos laikys po aštuonių mėnesių, o apie juos dar absoliučiai nieko nežinoma. (...) Nežino ne tik tie dešimtokai, bet nežino ir mokyklų vadovai, mokytojai“, – kalbėjo jis.

Anot jo, neaišku nei kada tiksliai vyks tarpiniai patikrinimai, nei iš ko mokytojai turėtų mokiniams padėti jiems ruoštis.

„Mums mokyklų vadovai atsiuntė 20 klausimų į kuriuos nėra atsakymų“, – pridūrė jis.

Nuo 2024-2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 60 balų už brandos egzaminą, minėtas tarpinis patikrinimas bus vertas 40 balų.

Įsivaizduokite, dabartiniai dešimtokai juos laikys po aštuonių mėnesių, o apie juos dar absoliučiai nieko nežinoma.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS žadėjo atsakyti į kritiką vėliau trečiadienį.

Ministerija BNS taip pat informavo, kad žurnalui „Reitingai“ nuo 2014 iki 2021 metų mokėjo už paslaugas, iš viso tam skirta 45 tūkst. eurų, o vėliau lėšų žurnalui neskyrė.

Savo ruožtu G. Sarafinas BNS pabrėžė, kad ministerijos skiriamų lėšų nutraukimas neturi įtakos žurnalo turiniui ir šiai kritikai. Jis pridūrė, kad „Reitingai“ yra laisva žiniasklaidos priemonė, jos „niekaip nelemia užsakovai.“

2014 metais „Reitingams“ skirti 3 tūkstančiai eurų, nuo 2015 iki 2021 metų kasmet buvo skiriama po 6 tūkst. eurų.

„Nuspręsta, kad mes nebematėm pridėtinės naudos skirti lėšas ar užsakyti kažkokias paslaugas žurnale“, – BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.

„Visada būdavo įvairūs svyravimai, kalbant apie Švietimo ministeriją, mes jau pergyvenome penkis ministrus, būdavo kartais ateina su reklama, kartais neateina, mes savo įžvalgų, kalbėjimo nekeitėme“, – kalbėjo jis.