R.Šimašius nepalaiko idėjos dėl amnestijos | Diena.lt

R.ŠIMAŠIUS NEPALAIKO IDĖJOS DĖL AMNESTIJOS

„Lietuvos tūkstantmečio minėjimo proga yra labai svarbi, bet toli gražu nėra pakankamas pagrindas, kad būtų daroma amnestija. Amnestijai reikalingas rimtas pasiruošimas ir rimtas planas, kas būtų po jos. Tokio plano ir pasiruošimo, deja, šiandien nėra“, – mano teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Seime užregistruotame amnestijos Lietuvos tūkstantmečio proga įstatymo projekte, kurį patvirtinus amnestija būtų pritaikyta 3,1 tūkst. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose atliekančių asmenų [700 asmenų būtų paleisti tą pačią dieną, 2,4 tūkst. sutrumpėtų paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas – red.past.] R. Šimašius įžvelgė neigiamų aspektų, praneša nacionalinis transliuotojas.

„Yra pozityvių dalykų, pirmiausia simbolinė reikšmė – Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo proga. Taip pat negalima atmesti ir tam tikro taupymo efekto – sumažėtų išlaidos įkalinimo įstaigose bausmę atliekančių asmenų išlaikymui.

Tačiau taip pat yra ir labai negatyvių pasekmių. Paleidimui iš įkalinimo įstaigų tokiam dideliam asmenų skaičiui būtų nepasiruošta, toks paleidimas nespręstų labai svarbios problemos – per didelio nuteistųjų skaičiaus Lietuvoje“, – sakė ministras.

Anot ministro, Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija yra gėdingame ES ketvertuke, kuriame vienam tūkstančiui gyventojų tenka daugiausia nuteistųjų laisvės atėmimo bausme.
Lietuva yra šiek tiek blogesnėje situacijoje negu Lenkija, bet šiek tiek geresnėje negu Latvija ir Estija.

Anot R.Šimašiaus, jo rūpestis šiuos asmenis ne kuo ilgiau laikyti uždarytus, bet užtikrinti, kad išėję į laisvę jie daugiau atgal į įkalinimo įstaigą nebegrįštų, o tam reikalinga socialinės integracijos sistema, kurios dabar Lietuvoje nėra.

„Visuomenė neturi gyventi saugumo iliuzijose, kad jeigu asmuo uždarytas, tai problemos nėra. Asmuo anksčiau ar vėliau išeina į laisvę.

Tikrai žinau, kad žmonės, kurie dirba įkalinimo įstaigose, dirba labai rimtai ir rūpinasi, kad bausmė būtų atlikta pagal įstatymus, bet, kita vertus, panašu, kad kol kas didesnis rūpestis yra tas, kad asmuo nepabėgtų iš laisvės atėmimo įstaigos, bet, ko gero, per mažas dėmesys tenka tam, kad asmuo nebenusikalstų ir vėliau į ją nebesugrįžtų.

Yra labai rimtų sisteminių dalykų, kuriuos reikia keisti. Aš esu nusitaikęs į sisteminius, o ne į proginius sprendimus. Lietuvos tūkstantmečio proga yra labai svarbi, bet, toli gražu, nėra pakankamas pagrindas, kad būtų daroma amnestija.

Amnestijai reikalingas rimtas pasiruošimas ir rimtas planas, kas būtų po jos. O tokio plano ir pasiruošimo, deja, šiandien nėra“, – kalbėjo teisingumo ministras.

R.Šimašiaus nuomone, akivaizdu, kad su bausmių sistema, bausmių politika ir išleidimo į laisvę politika Lietuvoje yra kažkas ne taip. Ministras pabrėžė, kad šio klausimo atidėlioti negalima, bet ir skubiai daryti kažkokius sprendimus negerai.

„Šiuo metu realiai įstatymo projektas nėra svarstomas, tačiau žinau, kad Seimo nariai ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas sulaukia labai daug dėmesio dėl šio įstatymo projekto.
Kiek man teko girdėti, kalbantis su komiteto pirmininku, yra atėję bent 80 įvairių kreipimųsi ir pasiūlymų iš piliečių, dauguma iš tų, kurie atlieka bausmę.

Todėl spėju, kad visuomenės susirūpinimas vers Seimą ar Seimo valdybą apsispręsti vienaip ar kitaip dėl įstatymo projekto ir nelaikyti jo ilgai stalčiuje. Tačiau nemanau, kad tai bus greiti ir labai paprasti sprendimai.

Tikiuosi, kad šiais metais mes priartėsime prie aiškių ir tikslių problemų identifikavimo bei metų antroje pusėje bus priimti sprendimai, ką daryti, kad ta problema būtų sprendžiama dalykiškai ir paprastai“, – dėstė ministras.

R.Šimašius patikino, jeigu bus tokia situacija, kad Vyriausybei teks pasakyti savo nuomonę šiuo klausimu ir jeigu Seime bus svarstomas įstatymo projektas, sukeliantis tiek daug vilčių laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, Teisingumo ministerija dėl amnestijos įstatymo projekto išsakys neigiamą poziciją.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS