„Jaunas žmogus karo nebijo, bet ruoštis reikia“, – sakė vaikinas.

„Aišku, kad yra šiek tiek baimės, tik nežinau, ar tai realu“, – teigė kitas praeivis.

„Manau, kad tikrai yra tikimybė, bet kol kas tiesiog gyvenu, kol galiu“, – savo nuomone dalijosi gyventojas.

„Baltijos šalys turi ruoštis stojimui į Rusiją. Procesas – neišvengiamas.“ Tokios ir panašios antraštės, kad Lietuva būtų užimta per tris dienas, – kasdienė Rusijos propagandos dalis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Deja, net šeši iš dešimties apklaustų Lietuvos gyventojų jaučia nerimą, kad karas gali ateiti į Lietuvą per artimiausius kelerius metus. Kas penktas net galvojo apie pabėgimą.

„Tarp jaunų žmonių – keturi iš dešimties. Tai labai didelis šuolis 18–25 metų amžiaus grupėje. Matome, kad jaunimas jaučia daug didesnį nerimą nei visuomenė apskritai. Vyresni žmonės šioje vietoje šiek tiek ramesni“, – atskleidė apklausos organizatorius Vytautas Matulevičius.

„Per karą norėčiau būt kažkur kitur. Manau, kad Lietuva suteiktų savo žmonėms kažkokių galimybių pabėgti“, – teigė jaunuolis.

„Tiesiog nežinau. Slėptis kažkur, bėgt, artimuosius susirinkčiau visus“, – kalbėjo mergina.

Ekspertams jaunimo nerimas suprantamas.

„Rusija pademonstravo, kad yra iš esmės nenuspėjama, nelogiška savo sprendimais, neadekvati. Todėl tas nerimas turi tam tikrą pagrindą“, – tvirtino komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro vadovas Viktoras Denisenko.

Rusija sugebėjo įtikinti lietuvius, kad gali kariauti daug metų. Taip mano net 70 proc. apklaustųjų. Propagandos ekspertų tai nestebina. Esą Rusija visada bando save pateikti kaip didžiulę karinę galybę.

„Tačiau, pavyzdžiui, „Zapad“ pratybos rodo, kad jie nėra tokie stiprūs, kaip patys save vaizduoja. Per „Zapad“ pratybas jie negalėjo parodyti tokios karinės galios, kokią, pavyzdžiui, matėme 2021 m.“, – tikino strateginės komunikacijos departamento atstovė Agnė Eidimtaitė.

Ekspertai ragina žmones nusiraminti – ruoštis, bet nepanikuoti.

„Jei grįžtume prie konkrečių naratyvų, kad Rusija mus užims per pusę dienos, galime prisiminti jos planą Ukrainą užimti per tris dienas. Bet galime paskaičiuoti, kiek ilgai vyksta tas karas“, – kalbėjo V. Denisenko.

Lietuvos gyventojai išlieka atsparūs naratyvams, nukreiptiems prieš valstybingumą ar geopolitinę orientaciją, pasitikėdami NATO, Vokietijos brigada. Tačiau sunkiau atsispiria dezinformacijai apie karą Ukrainoje ar Lietuvos ekonomiką.

„38 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad ekonominė situacija Lietuvoje nuolat prastėja, nors objektyviai šalis yra viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje“, – teigė V. Matulevičius.

Kremlius ne tik masiškai pumpuoja savo „tiesas“, bet ir dažnai siekia sukurti informacinį chaosą – padaryti tokią situaciją, kad žmonės manytų, esant daug tiesų, arba kad jų išvis nėra.

Ekspertai rekomenduoja kariuomenei ir šauliams rengti kuo daugiau informacinio atsparumo mokymų.

„Esame stipriausio pasaulyje aljanso nariai, kuris tik stiprės. Niekas čia neįsiverš per naktį, per tris dienas, per pusmetį ar per metus. Mes viską matysime. Turime būti ramūs, stiprūs, tikėti savo kariuomene, savo partneriais“, – tvirtino V. Matulevičius.

Kariuomenė kartoja – jokių požymių dėl fizinės grėsmės nėra. O propagandinės atakos, kaip vyko, taip ir vyks. Jų nei mažėja, nei daugėja.

„Matome, kad vasaros metu jų šiek tiek sumažėja – rusai irgi atostogauja, – bet bendrai kalbama apie 200–300 incidentų per metus, skaičiuojant tik pirminius šaltinius“, – nurodė A. Eidimtaitė.

Beje, net 19 iš 20 apklaustų lietuvių Vladimirą Putiną vertina neigiamai.