Kazachstane įsikūrusios Centrinėje Azijoje ir Rytų Europoje brokerio paslaugas teikiančios bendrovės „Freedom Finance“ vadovas, Rusijos pilietybės 2022 m. atsisakęs verslininkas Timūras Turlovas sako nemanąs, kad Kremliaus režimas galėtų užpulti Kazachstaną. Anot jo, net užsienio investuotojai netiki, kad Maskva galėtų kovoti su dvejomis valstybėmis vienu metu.

„Panašu, kad po dvejų Ukrainos karo metų net užsienio investuotojai netiki, kad Rusija galėtų kovoti su dviem valstybėmis vienu metu. Kazachstanas taip pat turi 20  mln. žmonių. Žinoma, jei taip nutiks, tai bus didelė trauma Kazachstanui, nes esame šalis neturinti priėjimo prie jūros ir daug svarbių ekonominių ryšių, įskaitant maisto importą iš Rusijos“, – interviu Niurjorke, JAV, kuris vyko anglų kalba kartu su žurnalistais iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, teigė T. Turlovas.

„Net Jungtinėse Valstijose, tai iš tikrųjų neatrodo įmanoma. Suprantu, kad daug žmonių Rusijoje šneka beprotiškus dalykus ir eina iš proto dėl daugybės klausimų. Bet aš niekada netikėjau, kad Rusija galės įsiveržti į Ukrainą. Taigi, žinoma, galiu klysti. Bet šiuo metu aš nejaučiu, nei čia, Niujorke, nei Londone, nei Kazachstane, kad kažkas tikrai mano, jog ši agresija gali būti tikra“, – pažymėjo jis.

T. Turlovas akcentavo, kad Kazachstano prezidentas yra „vienas geriausių diplomatų“, tad karinės agresijos turėtų būti išvengta.

„Mūsų prezidentas, manau, yra vienas geriausių diplomatų. Jis praleido daug laiko Jungtinėse Tautose, užmezgė puikius santykius su Kinija, o Kazachstanas tampa ir strateginiu Kinijos partneriu. Mes turime labai gerus santykius su Prancūzija, su JAV. Ir panašu, kad Kazachstanas turi daug sąjungininkų, įskaitant Kiniją, kuri, manau, šiuo metu yra vienintelė strateginė Rusijos partnerė“, – sakė verslininkas.

„Dabar atrodo, kad niekas, bent jau mano rate, negali tuo patikėti (Rusijos galimu Kazachstano puolimu – ELTA). Atrodo, kad tai niekam nenaudinga, bet kokiame kare nėra naudos“, – akcentavo jis.

Buvimas Ukrainos vyriausybės sankcionuotų asmenų sąraše įtakos neturi, tačiau – nemalonus

Vis tik Kazachstano pilietybę turintis verslininkas yra įtrauktas į Ukrainos vyriausybės sankcionuotų asmenų sąrašą. Tai, jo teigimu, įtakos verslui neturi, tačiau asmeniškai T. Turlovui nėra malonu būti tarp sankcionuotų asmenų, tikina verslininkas.

„Manau, kad tai neturi įtakos mūsų verslui, bet nėra malonu būti tame sąraše, nes nuo pat pirmos dienos aš nebuvau šio karo rėmėjas. Ir mes pasitelkėme daug jėgų, kad palaikytume didelę savo komandą Ukrainoje, jog suteiktume daug humanitarinės pagalbos. Ir manau, kad esame iš nedaugelio sąraše esančių korporacijų, kurios vis dar teikia pagalbą antrųjų šio baisaus karo metų pabaigoje“, – aiškino T. Turlovas.

„Vis dar palaikome ryšį su savo teisininkais, bendraujame su Ukrainos vyriausybės pareigūnais dėl pašalinimo iš sąrašo, nes atsisakėme savo verslo Rusijoje. Aš nebesu Rusijos pilietis. Mes niekada nieko nedarėme, kad palaikytume karą. Nuo pat pirmos dienos mūsų pasipriešinimas buvo labai atviras. Ir aš manau, kad šis beprotiškas karas yra labai destruktyvus ir nesąžiningas“, – tvirtino jis.

T. Turlovas svarstė galėjęs atsidurti sąraše „dėl techninių priežasčių“, nes anksčiau turėjo Rusijos pilietybę.

„Nepaisant to, kad gyvenu Kazachstane nuo 2011 m., anksčiau turėjau Rusijos pilietybę ir buvau rusiškame „Forbes“ sąraše. Taigi jie išvardijo visas Rusijos įmones be jokių išimčių. Aš taip pat buvau tame sąraše, nepaisant to, kad nebebuvau Rusijos pilietis ir neturėjome turto Rusijoje“, – kalbėjo verslininkas.

Panašu, kad po dvejų Ukrainos karo metų net užsienio investuotojai netiki, kad Rusija galėtų kovoti su dviem valstybėmis vienu metu.

„Bet tikiu, kad galiausiai būsime viena iš pirmųjų firmų, kuri paliks šį sąrašą, nors tai mūsų veiklai nelabai kenkia. (...) Tikimės, kad pagaliau jie pradės šiek tiek pakoreguoti sąrašą. Taip pat žinau, kad mus labai teigiamai vertina Ukrainos pareigūnai, kurie tikrai jaučia, kad mes niekada nebuvome priešai ir jiems nepatinka, kad aš esu sąraše. (...) Man nėra malonu būti sąraše, asmeniškai, nes manau, kad tai negerų žmonių sąrašas. Ir aš nemėgstu su jais būti viename klube, tikrai nemėgstu“, – pažymėjo jis.

Kai karas baigsis, Rusijos laukia sunkūs laikai

Nors dalis ekspertų ir politikų sako, kad sankcijos Rusijai neveikia taip, kaip tikėtasi, anot T. Turlovo jos yra griežtos bei turi poveikį, o šalyje agresorėje vis mažėja norinčių užsiimti ilgalaikėmis investicijomis.

„Matome, kad Rusija neturi prieigos prie pasaulinių kapitalo rinkų, ji negali skolintis valiutos. Ir Rusijos verslas taip pat negali skolintis valiutos. Jie turi labai ribotas prekybos partnerystes. Jie gali prekiauti su Kinija, su Turkija, su Jungtiniais Arabų Emyratais ir labai mažu Kazachstanu“, – sakė verslininkas.

„Manau, kad yra sukurtos pakankamai griežtos sankcijos. (...) Problema ta, kad prekės Rusijoje yra struktūrinės. Visi supranta, kad dėl biudžeto deficito valiuta nuvertės. Net esant santykinai aukštoms naftos ir dujų kainoms, Rusijos rublis visada buvo ne pati stipriausia valiuta pasaulyje. (...) Kaina, produktyvumas, visko savikaina didėja ir kapitalizacija mažėja, tai sukuria mažiau stimulų tikrai ilgalaikėms investicijoms“, – tvirtino jis.

Verslininko manymu, karui Ukrainoje pasibaigus, Kremliaus režimo lauks sunkūs laikai, nes šiuo metu didelis skaičius žmonių dirba karo pramonei ir jie taps nebereikalingi. Anot jo, tai yra priežastis, dėl ko Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nori, kad karas „tęstųsi amžinai“.

„Izoliacija niekada nepadeda tapti turtingesniam ir niekada nepadeda pritraukti investicijų. Perspektyva ribota. Esu tikras, kad kai karas bus baigtas, vis tiek bus labai sunkūs laikai, nes dabar labai didelė sektoriaus dalis skirta karo pramonei Rusijos ekonomikoje. Suvartota daug, šiai pramonei reikia daug žmogiškųjų ir gamtos išteklių. Rusija vykdo transformaciją, artinančią ją prie Sovietų Sąjungos, o kai baigsis karas, panašu, kad jau nebereikės daug žmonių, kurie dabar dalyvauja karo pramonės sektoriuje, yra kariuomenėje“, – aiškino T. Turlovas.

„Taigi visi šie žmonės, kurie šiuo metu uždirba daug pinigų kaip pramonė, kaip darbuotojai, kaip kariai, jie taps nebereikalingi ekonomikai. Tai yra priežastis, kodėl Putinas nori, kad karas būtų amžinas. Šiaip tai visiškai beprotiška mintis, nes geriau viską užbaigti, o ne laikyti amžinai. Priešingu atveju kaina bus dar didesnė, didesnė ir didesnė. Ir jei karas bus baigtas tik po kelerių metų, bendra sąskaita bus daug didesnė“, – tikino jis.

Iki metų pabaigos ketina atidaryti biurą Vilniuje 

Galiausiai kalbėdamas apie savo vadovaujamą „Freedom Finance“ bendrovę, T. Turlovas tvirtino, kad iki šių metų pabaigos įmonė turėtų atidaryt pirmąjį biurą Baltijos šalyse, kuris įsikurtų Vilniuje.

„Pirmasis biuras Baltijos valstybėse bus atidarytas Vilniuje, Lietuvoje. Taip yra ne dėl mūsų pageidavimų, o dėl klientų. Bandome atidaryti biurą ten, kur turime daugiausiai klientų. Ir jei mums labiau sekasi rinkodara vienoje iš šalių, stengiamės ten įkurti atstovybę“, – sakė verslininkas.

„Tikiu, kad laiko klausimas, kai sulauksime daugiau klientų Estijoje ir ten būtinai atidarysime filialą. Net jei tai neįvyks šiais metais, tai įvyks kitais metais. Tai priklausys nuo to, kaip mums seksis rinkodara, kaip seksis plėsti savo klientų bazę“, – kalbėjo jis.

Leidinio „Forbes“ vertinimu, 36 metų amžiaus T. Turlovo turtas siekia 3,3 mlrd. JAV dolerių. Didžiąją šio įvertinimo dalį sudaro verslininkui priklausančios „Freedom Finance Corp.“ akcijos, kurių pirminis viešas siūlymas „Nasdaq“ biržoje įvyko 2019 metais.

Eltos žurnalisto kelionę į Niujorką apmokėjo „Freedom Finance“, publikacijos turiniui tai įtakos neturėjo.