Dvi­de­šimt­me­tį švenčiančio Są­jū­džio ak­ty­vis­tai su nos­tal­gi­ja mi­ni pir­muo­sius žings­nius ne­prik­lau­so­my­bės link ir sva­jo­ja tap­ti stip­riu ju­dė­ji­mu, su ku­riuo skai­ty­tų­si nuo žmo­nių nu­to­lu­si val­džia.

Iš­si­laks­tė po par­ti­jas

To­kio­mis min­ti­mis ant­ra­die­nį da­li­jo­si Vil­niu­je į Moks­lų aka­de­mi­jos rū­mus su­si­rin­kę Są­jū­džio na­riai. Čia prieš dvi­de­šimt me­tų gi­mė Są­jū­dis, iš maž­daug tūks­tan­čio da­ly­vių bu­vo su­da­ry­ta 35 žmo­nių ini­cia­ty­vi­nė gru­pė.

Sve­čius pa­svei­ki­nęs Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos pre­zi­den­tas Ze­no­nas Ro­kus Ru­dzi­kas ap­gai­les­ta­vo, kad kai ku­rie or­ga­ni­za­ci­jos ak­ty­vis­tai iš­si­vaikš­čio­jo po at­ski­ras po­li­ti­nes jė­gas.

„Ar to­kios Lie­tu­vos ti­kė­jo­mės? Ar apie to­kią Lie­tu­vą sva­jo­jo trem­ti­niai, knyg­ne­šiai, Va­sa­rio 16-osios sig­na­ta­rai, po­ka­rio par­ti­za­nai, vi­si sto­vė­ję Bal­ti­jos ke­ly­je ar gy­nę ją per Sau­sio 13-ąją? Ko­dėl taip at­si­ti­ko? Po vi­suo­ti­nio en­tu­ziaz­mo, vie­ny­bės ir eu­fo­ri­jos bū­ti­nai tu­rė­jo atei­ti nu­si­vy­li­mas, su­si­skal­dy­mas, net to­kia ne­vil­tis, kai žmo­gui ge­riau­sia išei­tis - sa­vi­žu­dy­bė", - kal­bė­jo jis.

Z.R.Ru­dzi­kas taip pat pa­brė­žė, kad žmo­nių po­žiū­rį į vals­ty­bę ge­rai liu­di­ja emig­ra­ci­jos mas­tas. Esą ke­li su­grį­žu­sie­ji ne­ro­do, kad pro­tų nu­te­kė­ji­mas ne­beg­re­sia.

Siū­lo vėl telk­tis

Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nei gru­pei pri­klau­san­tis Zig­mas Vaiš­vi­la ne­ma­žai dė­me­sio sky­rė ne­se­niai Lie­tu­vos ra­ti­fi­kuo­tai Li­sa­bo­nos su­tar­čiai.

„Vie­nas skau­džiau­sių ir ne­sup­ran­ta­mų da­ly­kų - kaip be tau­tos va­lios ga­li­ma iš jos atim­ti su­ve­re­ni­te­tą. Ne­ma­nau, kad žmo­nės to ne­sup­ra­to. Sei­mo pri­ta­ri­mas su­tar­čiai ne­reiš­kia nie­ko ki­ta, kaip vals­ty­bės pra­ra­di­mą", - nuo­gąs­ta­vo jis.

Ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys Al­vy­das Me­da­lins­kas ma­no, kad val­džia ati­to­lo nuo žmo­nių, ne­ga­lin­čių tu­rė­ti jo­kios įta­kos val­dan­čių­jų prii­ma­miems spren­di­mams. To­dėl, anot jo, bu­vę Są­jū­džio na­riai tu­rė­tų telk­ti vi­suo­me­nė­je ži­no­mus žmo­nes, kul­tū­ros, moks­lo, me­no vei­kė­jus, ku­rie bū­tų stip­ri jė­ga, ko­vo­jan­ti su val­džios sa­vi­va­le.

Į Sei­mą ne­tai­kys

Kaip dien­raš­čiui tvir­ti­no A.Me­da­lins­kas, pla­nuo­ja­mas ju­dė­ji­mas ne­ga­li tap­ti dar vie­na po­li­ti­ne par­ti­ja.

„Kal­ba­ma apie vi­suo­me­ni­nį kont­ro­lės me­cha­niz­mą ir tam rei­kė­tų, kad pi­lie­tiš­kai ak­ty­vūs žmo­nės, ne tik Są­jū­džio na­riai, ga­lė­tų telk­tis. Svar­bu, kad pri­si­jun­gu­sie­ji ne­ma­ny­tų, jog tai ga­li tap­ti tramp­li­nu į Sei­mą", - tvir­ti­no pa­šne­ko­vas.

Pa­sak jo, šiuo me­tu vals­ty­bė­je nė­ra vi­suo­me­ni­nio me­cha­niz­mo, ku­ris gin­tų žmo­nių kons­ti­tu­ci­nes tei­ses. Esą val­džia pa­sie­kė, kad vi­suo­me­nės nuo­mo­nė tap­tų ne­svar­bi. Bu­vęs par­la­men­ta­ras at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­gal da­bar ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus su­reng­ti vi­suo­ti­nį re­fe­ren­du­mą be­veik neį­ma­no­ma.

„Tai at­vė­rė ke­lią to­kiems pro­jek­tams kaip „Leo LT", val­džia ga­li vis­ką: nu­trauk­ti te­le­vi­zi­jos lai­dos trans­lia­vi­mą, nu­spręs­ti, kad Kons­ti­tu­ci­jos ga­ran­tuo­ta ga­li­my­bė ne­mo­kė­ti už moks­lą neeg­zis­tuo­ja. Kas po to?" - klau­sė A.Me­da­lins­kas.

Paš­ne­ko­vo nuo­mo­ne, po Są­jū­džio val­džia pa­ma­žu iš­si­gi­mė ir din­go ga­li­my­bė vi­suo­me­nei ją kont­ro­liuo­ti.