Šauktiniai Lietuvos kariuomenę negrįš. Taip ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Seimo prašymą nustatyti, ar atitinka Konstituciją planai atsisakyti šauktinių Lietuvos kariuomenėje.

Paskelbė neprieštaraujančiais Konstitucijai

KT nustatė, kad prieš kelerius metus ankstesnės kadencijos Seimo priimtos rezoliucijos „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ nuostatos, kuriomis siekiama palaipsniui atsisakyti šauktinių ir įteisinti profesionalumo principu grindžiamas ginkluotąsias pajėgas, neprieštarauja Konstitucijos normoms, nustatančioms, kad „įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“.

Šiai Konstitucijos normai neprieštarauja ir Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinama naujos redakcijos Karo prievolės koncepcija, taip pat nustatanti šauktinių kariuomenės atsisakymą bei profesionalios kariuomenės įteisinimą.

Neprieštaraujančiu Konstitucijai paskelbtas ir Principinės kariuomenės struktūros 2009 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2014 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymas. Jame be kita ko nustatyta, kad nustatomas šauktinių skaičius yra nulinis, tai yra išvis atsisakoma vienerius metus trunkančios privalomosios karinės tarnybos.

PAPILDYMAS:

Turi kasmet nustatyti ribinius skaičius

Tačiau KT savo nutarime nurodė, kad būtina užtikrinti visų šalies piliečių pasirengimą esant reikalui ginti valstybę. Tai gali būti pasiekta įvairiomis formomis – kariniais mokymais, dalyvavimas karinėse organizacijose, visuotiniais krašto apsaugos sistemos renginiais.

„Net ir nusprendus sustabdyti šaukimą į kariuomenę kyla pareiga įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta teisė ir pareiga būti pasirengusiems piliečiams ginti valstybę“, - pareiškė Teismas.

Kita vertus, KT nepaneigė, kad privalomoji karinė tarnyba gali būti sugrąžinta. Ypač tai esą būtina visuotinės mobilizacijos, valstybės užpuolimo ir jos gynybos atveju.

Be to, kasmet Seimas turi nustatyti ribinius kariuomenės skaičius. Nepaneigta, kad po 2014-ųjų ar netgi anksčiau įstatyme gali būti numatytas tam tikras šauktinių skaičius.

Vis dėlto, KT atkreipė dėmesį, kad šauktinių nebuvimas neprieštarauja Konstitucijos normoms, nes yra įvairių galimybių užtikrinti piliečių pasirengimą ginti valstybę. „Tai yra gana plati sąvoka, apimanti ne tik piliečių pasirengimą ginklu ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Šalies gynybos poreikiai ir priemonės gali būti labai įvairūs. Ta įvairovė lemia ir piliečių parengimo valstybės gynybai konkrečių būdų įvairovę“, - nurodė Teismas.

Gali būti įvairios formos

Vykdant teisės aktus, kurie ketvirtadienį KT pripažinti atitinkančiais Konstituciją, ankstesnis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2008  metų pavasario atsisakyta šaukimo į kariuomenę.

Pernai gruodį į valdžią atėjusi nauja Vyriausybė ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė suabejojo, ar tikslinga Lietuvoje atsisakyti šauktinių, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Ministrės iniciatyva buvo parengtas Seimo kreipimasis į KT, kuris buvo parlamentarų priimtas šių metų kovą.

Ketvirtadienį paskelbus KT nutarimą šioje byloje socialdemokratas J.Olekas pareiškė tikįs, kad „dabar baigsis visos politinės aistros“ ir R.Juknevičienė imsis žingsnių, kurie „užtikrins veiksmingas ginkluotąsias pajėgas“. Jis priminė, kad ministrė visus šiuos metus galėjo atšaukti ankstesnį krašto apsaugos ministro įsakymą dėl šauktinių atsisakymo, tačiau to nepadarė. „Gal buvo tikėtasi kitokio KT sprendimo“, - svarstė politikas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras pareiškė, kad nors ankstesnės Vyriausybės ir Seimo žingsnius KT iš esmės pripažino teisėtais, tačiau tuo pat metu atkreiptas dėmesys, jog nepriimti teisės aktai, kurie užtikrintų visų Lietuvos piliečių tinkamą pasirengimą ginti valstybę. „Čia formos gali būti įvairiausios – nuo kelias savaites trunkančių karinių mokymų iki vasaros karinių stovyklų arba tam tikrų kursų aukštosiose mokyklose Svarbu, kad žmogus metams nebūtų atitraukiamas nuo darbo ar mokslo“, - sakė S.Šedbaras.

Pasak jo, Krašto apsaugos ministerija turi parengti pasiūlymus šiais klausimais ir pateikti juos Seimui. Kada tai bus padaryta, S.Šedbaras tvirtino nežinąs.

Įgyvendins per kelerius metus

R.Juknevičienė sveikino KT nutarimą, kadangi jame išaiškinama, kokiu keliu turi žengti Lietuvos kariuomenė. „Pagaliau yra aiškumas. Bus galima ieškoti tolesnių sprendimo būdų“, - portalui teigė ministrė.

Vyriausybės narė atkreipė dėmesį, kad KT nepaneigė karo prievolės. „Tik ji gali būti atliekama kitais būdais, ne vien šauktinių principu. Mes jau dirbame, kad surastume ir įdiegtume tuos būdus“, - aiškino R.Juknevičienė.

Pasak jos, biudžeto galimybės yra labai ribotos. Todėl esą nebus forsuojamos piliečių karinio parengimo priemonės, kurios brangiai kainuotų valstybei. „Viską diegsime nuosekliai“, - sakė R.Juknevičienė.

Ateityje visi karo prievolininkai galėtų būti rengiami iki 7 savaičių apmokymuose, po kurių jie būtų įrašomi į rezervą. Vėliau apmokytųjų žinios būtų laipsniškai atnaujinamos. Kariniuose mokymuose dalyvavę piliečiai galėtų stoti į savanorius.

Toks principas galėtų būti įgyvendintas ne anksčiau kaip po kelerių metų, kai leis biudžetas ir bus parengta visa teisinė bei materialinė bazė.

Bet anot ministrės, jau šį rudenį gali būti įdiegtas tarpinis variantas, kai savanoriškiems apmokymams būtų paimami kandidatai tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Dabar yra apie 1000 tokių kandidatų, bet jų visų į kariuomenę negalima priimti dėl lėšų trūkumo.

„Nebuvę šauktiniais, galėtų būti paimti 3 mėnesių specialiems apmokymams. Tuomet jiems būtų skirtas bandomasis laikotarpis su tam tikru atlyginimu, kuris būtų mažesnis nei profesinio kario atlyginimas. Tik tada, po bandomojo laikotarpio, galima būtų priimti jį į profesinę karo tarnybą", - pasakojo R.Juknevičienė.