ŠAUKTINIŲ PATIKROS PROGNOZĖS: SVEIKAS – KAS ANTRAS?

Paskelbus šauktinių į Lietuvos kariuomenę sąrašą, paskutinį žodį, ar vyrai galės atlikti pareigą tėvynei, taria medikai, patikrinę jų sveikatą. Kokia ji, paklausėme Lietuvos kariuomenės Karo medicinos ekspertizės komisijos pirmininko majoro Vilius Kočiubaičio.

Paskelbus šauktinių į Lietuvos kariuomenę sąrašą, paskutinį žodį, ar vyrai galės atlikti pareigą tėvynei, taria medikai, patikrinę jų sveikatą. Kokia ji, paklausėme Lietuvos kariuomenės Karo medicinos ekspertizės komisijos pirmininko majoro Vilius Kočiubaičio.

– Ar jau tikrinama šauktinių sveikata?

– Lietuvos kariuomenės Karo medicinos ekspertizės komisijos padaliniai veikia keturiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje. Šiuo metu tikriname savanorių sveikatą, jau patikrinta 976-ių, liko dar šiek tiek daugiau nei penki šimtai, nes savanorių yra apie pusantro tūkstančio. Po to tikrinsime šauktinius, kurie iš sąrašo bus pašaukti pirmieji.

– Jau galite apibendrinti, kokia savanorių sveikata?

– Tas, kuris nori tarnauti, objektyviai vertina savo galimybes, taip pat ir sveikatą. Tikrai nesisiūlys savanoriu tas, kuris turi didelių sveikatos problemų.

– Vadinasi, visi savanoriai yra sveiki?

– Beveik visi. Sveikatos problemų randame vienam iš dešimties.

– Kokios tai problemos, tiksliau, ligos?

– Dažniausios – širdies ir kraujagyslių, tarp jų – širdies ritmo sutrikimai, vožtuvų patologija, reumatas. Nemažai jaunų žmonių serga epilepsija ir kitomis neurologinėmis ligomis, bronchine astma. Diagnozuojame pėdos patologiją, dažniausiai – plokščiapadystę, odos ligas – psoriazę, dermatitus. Yra ir psichikos ligomis sergančiųjų.

– Sergant jūsų išvardytomis ligomis tarnauti kariuomenėjje negalima? Savanoriai to nežino, neįvertina savo būklės?

– Įvertina, todėl skambina, teiraujasi, kokios jų galimybės. Sakau, ateikite, žiūrėsime. Būna taip, kad sveikatos rodikliai – ant ribos, būna ligos remisijų. Pavyzdžiui, jei bronchinė astma nepasikartoja per penkerius metus, sirgusįjį pripažįstame tinkamu tarnauti.

– O kaip dėl trumparegystės?

– Kai ji – trečio laipsnio, taip regintieji tarnybai netinka. Trumparegių yra daug. Diagnozuojame ir klausos sutrikimų, bet jų – mažiau.

– Vardijate tiek daug ligų, nors jos būdingos, kaip sakėte, tik vienam iš dešimties?

– Yra ir dar daugiau ligų, dėl kurių vyrai netinka karo tarnybai. Tai ir stuburo iškrypimas, išsivystęs dėl netaisyklingo sėdėjimo mokykloje ar namie prie kompiuterio, ir kitos bėdos.

– Jei šios ligos būdingos savanoriams, kokia bus privalomai šaukiamųjų sveikata?

– Mano optimistinėmis prognozėmis, tinkamų tarnauti bus apie 50 proc.

– Kodėl tokie skaičiai?

– Turiu patirties – su šauktiniais dirbu nuo 1997 m., tiesa, su pertrauka. Kandidatų į trijų mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus būdavo tinkamų 30 proc. Taip buvo apie 2008 m. Dabar prognozuoju daugiau sveikesnių, o kaip bus – pažiūrėsime. Nemanau, kad iš privalomai šaukiamųjų bus nesveiki 70 proc. Šių šauktinių sveikatą pradėsime tikrinti rudeniop, rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį.

– Kaip ji tikrinama?

– Kaune sąlygos ypač geros, nes yra Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos centras su visa diagnostine aparatūra. Jei kyla neaiškumų, pacientą siunčiame į Kauno klinikas. Jei kuo skundžiasi – atsižvelgiame į kiekvieną nusiskundimą.

– O jei nesiskundžia?

– Absoliučiai visų tikrinamas regėjimas, klausa, kraujas, širdies darbas – visa organizmo sistema. Tiriama rentgenu, ultragarsu, atliekami fizinio krūvio mėginiai ir kiti. Per dieną patikriname maždaug 30-ies šauktinių sveikatą. Jei ji gera, nereikia gilesnių tyrimų.