Dažnai žemė Šiauliuose atlaisvinta tik įsikišus savivaldybei. Kelerius metus vienoje savivaldybės žemės teritorijoje stūksojo buvusios degalinės įranga. Deja, neteisėtai užgrobtos žemės yra ir daugiau.
„Susiduriame kiekvieną savaitę. Turime, kaip mes vadiname, tą žemėtvarkinių pasitarimą ir ten būna ne po vieną ir ne po du atvejus, kai tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys šiek tiek piktnaudžiauja ir savivaliauja valstybinės žemės sklypo ribose“, – pasakojo Šiaulių mero patarėja Viktorija Dildaitė.
Būna, kad dėl netinkamai naudojamos žemės skundžiasi kaimynai, tačiau dažniausiai pažeidimai nustatomi tvarkant teritoriją, registruojant naujus sklypus ar statinius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Kontaktuojame su užgrobėjais, siunčiame gražius laiškus pradžioje, kad būkite malonūs, išsikraustykite savo turtą“, – kalbėjo Šiaulių savivaldybės Žemės valdymo skyriaus vedėja Oksana Gruzdienė.
Dažniausiai valstybinę žemę šiauliečiai užgrobia per plačiai aptverdami savo sklypus. Įsirengia lysves, pastato šiltnamius.
Verslai valstybinėje žemėje laiko savo darbinę techniką, įvairias medžiagas.
„Fiziniai asmenys individualiuose namuose taip stipriai neišsiplečia. Būna gal tvoros, gal stoginės išsikišusios už savo sklypo ribų, bet verslai – matome ne vieną atvejį, kai naudojasi dideliais valstybinės žemės plotais“, – aiškino V. Dildaitė.
Radus pažeidimą savivaldybė įmonę už žemės naudojimą apmokestina. Nuosavų namų sklypuose išsiplėtusių gyventojų gražiuoju prašo susitvarkyti.
Jei yra galimybė, užgrobtą žemės dalį siūlo įsigyti ar išsinuomoti ir taip išspręsti problemą.
„Įspėjame gyventojus, duodame kažkokį terminą – mėnesį, du – išsikraustyti savo turtą. Dažniausiai tai būna tvoros“, – teigė O. Gruzdienė.
Dažnai nesutampa kadastriniai žemės sklypų matavimai. Leidžiama paklaida – vos 10 centimetrų. Jei žemės užgrobta daugiau, gyventojams gresia ir baudos.
„Žmonės, užsitverdami naują tvorą ar atnaujindami tvorą, pasiima senos tvoros buvimo vietą ir tveria naują. Rekomendacija yra ne paskui statybininkus vaikščioti ir galvoti, kur jie čia turi užtverti, bet pasikviesti matininką, geodezininką“, – aiškino O. Gruzdienė.
Per pusmetį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Šiaulių apskrityje atlieka apie šimtą patikrinimų, pusę jų – Šiauliuose. Beveik visur randa pažeidimų.
„Užsitverdami, toje žemėje pasodindami želdinius, pastatydami statinius – kažkokias pavėsines, kepsnines ir panašiai – ir taip naudodami tą žemę tik savo tikslams“, – komentavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Steponas Januška.
Kažkada apsivalysime nuo tvorų, pereisime prie daržų.
Kartais užgrobta žemė pereina tiesiog iš kartos į kartą. Žmonės per patikrinimus nustemba, nesijaučia darę ką nors blogo.
„Daugiausiai tai yra laikmečio sukurtos situacijos, kai žmonės įsigijo anksčiau buvusių savininkų valdas, nepasižiūrėję atidžiai į ribas. Taip, kaip nupirko, taip ir toliau naudojasi“, – pasakojo S. Januška.
Rekonstruojant miesto kelius valstybinę žemę pasisavinusių randama daug. Ištisos gatvės neatitinka matavimų, baudžiami vos ne visi gyventojai.
„Reaguoti į skundus, kur kažkas ravi daržą, ne ten pasisodino kažkokį svogūną ar tulpę, nelabai turime tiesiog tiek etatų. Tai tikrai reaguojame į tuos atvejus, kur yra tvoros, statiniai, inžineriniai statiniai. Kažkada apsivalysime nuo tvorų, pereisime prie daržų“, – kalbėjo O. Gruzdienė.
Norint išsaugoti turtą ir nervus, specialistai atsinaujinant tvorą ar perkant žemę rekomenduoja iš naujo nusistatyti sklypo ribas. Atsinaujinti riboženklius.
Naujausi komentarai